Žiedūnė KIZNYTĖ
Istorijos magistrė
Šiųmetis birželis mena skaudžią Lietuvai datą – bolševikinės okupacijos 80-metį. Norėdama suprasti skaudžias ir dviprasmiškas Lietuvos istorijos temas, bandau rasti jų kertinius suvokimo akmenis. Istorijos studijų metais daug laiko skyriau partizaninio karo Lietuvoje nagrinėjimui. Siekiant suvokti šį sudėtingą laikotarpį ir kartais žiaurius laisvės kovotojų pasirinkimus, dera įsisąmoninti du dalykus.
Pirmiausia, partizanai buvo žmonės ne tik su savo aukštais siekiais, laisvės troškimu, bet ir su ydomis. Antras dalykas – ėjo karas. Karo kasdienybės akivaizdoje po griuvėsius gali žaisti vaikai, juos įtaigiai yra užfiksavęs prancūzų žymus fotografas Henri Cartier-Bresson. O suaugusiuosius karas veikia netikėtai, skaudžiai, skatindamas kartais priimti ir klaidingus, įtampos ir nežinios persmelktus sprendimus.
Koks tas kertinis akmuo, norint suprasti, ko Lietuva ir lietuviai neteko prasidėjus 1940 m. sovietinei okupacijai? Svarbiausia, manau – pasirinkimo galimybės. Nepaisant to, kad 1940 m. vasarą pirmus kelis mėnesius sovietų valdžia nesiėmė didelių pertvarkymų, netgi bandė sukurti įspūdį, kad su Lietuvos valdžia bus tariamasi, bendradarbiaujama. Žinia, po to viskas išvirto į farso ir apgaulių pilnus Liaudies seimo rinkimus, o vėliau – į prekybos, pramonės įmonių, žemės nacionalizaciją ir galiausiai – į trėmimus.
Jau seniai nustojau ginčytis su tais, kurie šlovina sovietinius metus. Nebandau jų smerkti ar pateisinti, bet stengiuosi suprasti. Suprasti, kodėl kolūkyje dirbusiai melžėjai kelialapis į Birštono sanatoriją buvo valdžios pakištas sausainis. Suprasti, kad darbininkai ir kolūkiečiai bus dėkingi sovietams, nes šie ekskursijų metu jiems parodė tariamą ,,užsienį“, kuris iš esmės net nebuvo už sienos. Už tikrosios sienos eiliniai žmonės ir neišvažiavo, jie neturėjo tokios laisvės rinktis.
Dar vienas sovietinių metų šlovintojų argumentas – nedarbo nebuvimas. Čia irgi buvo atimta teisė rinktis, nes darbas ar labiau jo imitacija buvo privaloma. Nesvarbu, kokią specialybę įgijus, paskyrimų sistema jaunuolį siųsdavo į privalomą darbo vietą. Vieniems tai būdavo didelis miestas, kitiems – mažas kolūkis kur nors Lietuvos pasienyje. Šiuo atveju nenuvertinu ir nepervertinu gyvenamosios vietos, tik bandau atkreipti dėmesį, kad jos parinkimą labiau lėmė ne išsilavinimas, bet giliai išsišaknijęs blatas. Blatas nebuvo pinigai, bet savitarpio susitarimai, tarsi natūriniai ar paslauginiai mainai, nulėmę, kad jaunuolis dirbs labiau pripažintoje vietoje, gaus geresnį butą ar savo tuometinę karinę tarnybą atliks bet kur, tik ne karo židiniu tapusiame Afganistane. Čia pasirinkimo laisvė irgi buvo atimama arba bent labai suvaržyta blato ir socialinio statuso.
Suprantu, jog atsiras manančių, kad pasirinkimo laisvė nėra pats svarbiausias dalykas, bent kol nepatenkinti fiziologiniai poreikiai.
Bet pažiūrėjus iš šiandienos perspektyvos akivaizdu, kad net sovietinių metų liaupsintojai keikia valdžią, kai ši neleidžia pasirinkti norimų kompensuojamų vaistų, privalomai įtraukia į pensijos kaupimo pakopą ar stipriai apriboja prekybos alkoholiu laiką. Žmonės pyksta, nes yra nuvertinami ir laikomi neužtektinai adekvačiais, kad patys galėtų tinkamai pasirinkti.
Tiems, kurie peikia šiandieninius laikus ir šiandieninę Lietuvos padėtį, siūlau suprasti kelis dalykus. Pirmiausia, kad iki koronaviruso už kelių dienų maisto prekių krepšelio kainą galėjote nuskristi iki Berlyno ir atgal. Antra, kad tikrai ne visos didžiosios šalys turi tokį greitą ir lengvai prieinamą internetą, kaip mes Lietuvoje. Trečia, kad iš užsienio vis sunkiau parvežti lauktuvių, nes namie galima nusipirkti visko. Ir galiausiai, kad šiandien galime gyventi taip, kaip norime patys. Nepaisant to, kad visų skirtinga starto pozicija, tačiau tik mūsų pačių norai, siekiai ir įdirbis lemia, kur dirbsime, kuriame pasaulio mieste gyvensime, kur leisime atostogas ar kokią religiją išpažinsime. Dar niekada taip gerai negyvenome, kaip šiandien.
Vilės Leščinskienės asociatyvi nuotrauka
kupiškėnas | 2020-08-02
|
Na, negalima tvirtinti, kad tas sovietinis laikotarpis buvo rojus, buvo daug trukumų, bet šitai vištelei propagandistei tegalima tiek pasakyti, kad ir dabar mums iki to labai gero gyvenimo kaip iki mėnulio…
manau | 2020-07-05
|
Sita „Istorijos magistre“ dar labai mazai turi gyvenimo patirties o skleisti savo nuomone megsta.Gyvenimas visus sustato i savo vietas.
Geriau.... | 2020-07-05
|
Dabar daug geriau negu prie ruso, kodel kad anksciau negalejai vogt, priverstinis darbas buvo, uz menkiausius nusikaltimus bausdavo uz tai esu atsudures Rusijos lageriuos. Dabar laisve noriu dirbu noriu ne, galiu vokt niekas manes nenubaus, jei kas pasamdau gera advokata, ko anksciau tos galimybes nebuvo, jei pasodins kelis metus gausiu amnestija ir vel laisvej.
kažkas | 2020-07-05
|
Dar vienas. Visi vogė, tik tą vadino kombinavimu, ir darbą rinkosi pagal tai, ką galima išnešt. Nu ir kas prie ruso dirbo? Pagal popierius tai visi buvo įdarbinti, bet liežuvis neapsiverčia tų bėdžių darbininkais vadinti, kai vieno žmogaus darbą darė penkiese, tris dienas ir tik su viena dėže vyno.
Geriau... | 2020-07-05
|
Nu katen prie ruso galima buvo pavogt, bulviu, miltu maisioka tik smulkmenos lyginant su dabar ka galima padaryt, kiek visokiu aferu prasukt galima. Dabar tik 1 is 10 kuria pridetinia verta, kie visokiu tikrintoju, vadybininku, visokiu koncultantu imituojanciu darba, kiek visokiu kontoros paneliu kavai nesiot, po turizmo sodybas su sefu vazinet lyginant su kas buvo prie ruso smulkme, sianiau tiek biurokratu nebuvo
Tik faktas | 2020-07-03
|
42 procentai pensininkų skurde. Kaimuose panašus procentas nemokamą maitinimą gaunančių vaikų. Vadinasi, tiek šeimų skursta provincijoje. Tai dabar vadinama labai geru gyvenimu. Pasidomėkie kaip tai veikia žmogų psichologiškai.
kažkas | 2020-07-03
|
Ką tu nori tuo pasakyti komentuodamas po šituo straipsniu? Kad prie ruso buvo gereu? Dar priskaičiuok ir bomžus (sovietinis terminas, tarp kitko), paverk kaip jiems negerai.
Taigi | 2020-07-04
|
Ar buvo geriau prieš šimtą metų? Kažkam geriau,kažkam blogiau… Reikia būti išprususiu, raštingu, kad lygintum. Ar gerai, kad universitetą baigęs jaunimas važiuoja indų plauti į užsienį? Ar gerai, kad provincijos žmonės neįperka paslaugų ir nesikuria arba merdi smulkūs verslai?.. Vieniem dzin, kitiem blogai. Ar gerai, kad pašalpos suvalgo didelę dalį biudžeto? vieniem gerai, kiti piktinasi. Taigi arklį su BMV reikia mokėti lyginti.
kažkas | 2020-07-04
|
Dabar jaunimas gali rinktis, važiuot indų plaut ar ne. O verslai prie ko? Irgi lygini su sovietų laikais? O tas tavo emocinis „prieš 100 metų“ kam? Vingiuoji kaip sovietinis profas, kuris ataskaitas nuo lubų rašė apie savo didvyrišką kažko veikimą.
Gal | 2020-07-04
|
Ačiū, Gyvenimo mokytojau. Dabar ši profesija populiarus pasirinkimas. Laisvė pūsti miglą į akis. Pirmyn.
kažkas | 2020-07-05
|
Sovietų laikais melavo visi. Darbų prirašinėjimai, statistikos pagražinimai, komunistų lozungai, mokyklos programos, tv ir filmai tai ten iš viso melų maišai. Dar ir dabar sovietinį melagį pažinsi iš tolo. Nei aš tave mokinu, nei tu man įdomus, tik elkis padoriai, po savęs nepalik melų.
111 | 2020-06-30
|
Supratau šią panele dabar gali nedirbti ir tau pašalpas moka ir popina, anksčiau nedirbi už veltedziavima sodino į kaliuze, specialistui pradėjus dirbti, o ir darbininkui duodavo bendrabutį, vėliau ir butelį ir nereikėdavo vuodegos vizginti, su senais pirdziais į lovą gulti kad gauti darbą ir stogą virš galvos. Dabar kitaip gali prisidėt spakliaus botaksu pavizgint vuodega gal ir gausi turtingesni seni laikinai jeigu lova dalinsis kol jis kitos neras tai turėsi stogą ir padoresni darbą jeigu išvis surasi, teisybė šiuo metu yra to kieno piniginė storesne/didesnė arba stalas pagal pareigas didesnė, blatui šiuo metu rybu nėra taigi spręskite ar visi užrašai angliški priklausomybė vakarietišką, o atliginima minimalus maskvinis
kažkas | 2020-06-30
|
O geras, tai visi dirbo ir bedarbių nebuvo? Tai gyveno geriau, negu vakarų vokiečiai, nes ten taigi buvo bedarbių? Kupiškėnai gyveno geriau už amerikonus, nes ten irgi ne visi darbo turėjo, ir ten benamių buvo? Nors kiek aš pamenu, tai dirbantis buvo vienas iš 10, kiti žiūrėdavo, dar kiti prižiūrėdavo prižiūrinčius.
Romualdas | 2020-07-01
|
čia kažkokia moteriškė rašo, viską gyvenime per lovą pasiekusi.Net nežino,kad galima ir protu bei rankomis daug pasiekti prie dabartinės santvarkos.
Manau | 2020-07-02
|
Tai ne, ne vien per lovą. Galima ir už susitartus atkatus. Yra dar daugiau būdų, jei esi gabus. Kam koks priimtainas būdas.
Laukti | 2020-06-30
|
Ant tokių žmonių ir komentatorių, kurie liaupsina sovietmetį nereikia, ir galbūt, negalime pykti. Reikia suprasti, kad jie gimė, augo sovietinėje sistemoje. Savo gražiausius vaikystės ir jaunystės metus praleido toje sistemoje, o kiekvienas žmogus savo jaunystę, kuomet buvo kupinas jėgų, geros sveikatos, prisimena su nostalgija. O sistema, kurie nebuvo tokie atsparūs, padarė savo – jiems stipriai išplovė mintis. Reikia pripažinti – esame suluošinta tauta, kuri dar tik gydosi randus ir stojasi ant kojų, po kančių, žudynių ir okupacijos metų. Ir šioje vietoje reikia laukti. Galbūt 20, 30 ar net 50 metų. Laukti, kol pasikeis naujos, Nepriklausomoje Lietuvoje, užaugusios kartos. Laukti kol išsigydys ir išsigrynins lietuvių tauta, savo mąstymu ir suvokimu. Ir štai tokiais straipsniais mes, kaip tauta, einame link to. Šviesti ir atverti akis žmonėms, apie sovietinius nuodus, kurie šiandien vėl itin aktyviai, kaip kokie kirminai, ieško landų įsibrauti į jauno žmogaus pasaulėžiūrą, atsiranda komentatoriams noras kiršinti visuomenę, sudaryti Lietuvos, kaip atsilikusios ir vangiai funkcionuojančios valstybės, įspūdį, menkinti šalies potencialą ir pasiekimus, diskredituoti valstybingumą, valdžią bei jos priimamus sprendimus, nes sovietinė ideologija tuo ir remiasi – sukiršinti, užgaulioti, sumenkinti, paniekinti, tai kas yra šiandien. Su šiuo straipsniu pataikyta tiesiai į dešimtuką. Taip ir toliau.
Paskaičiau, pamaniau ... | 2020-06-30
|
Užjudino senąjį Kupiškio raugalyną. Daugiau tokių straipsnių, gal kai kam protas labiau prašviesės, nors … .
Taigi | 2020-06-30
|
Jei jau buvo visi užsizombinę, tai kas gi tą nepriklausomybę nuleido iš dangaus? Saldūs mergaitės mintijimai panašūs į norą kažkam įtikti. Galima būtų ir patikėti, kad mergaitė tokių ,,zombių“ atžala. Net nepasidomėjo, kad norint pasilikti didmiestyje, reikėjo susituokti su ten gyvenančiu, dirbančiu pagal savo profesiją aukštąjį išsilavinimą turinčiu žmogumi. Taigi ne su bet kuo, ir dažniausiai ne dvigubai vyresniu. Dabar jei tėveliai negali skirti savo vaikui bent 100 000 eurų, įsitvirtinti didmiestyje sudėtinga- teks parduoti gyvenimą bankui, jei bankui atrodysi mokus. Jei ne- ko gero teks ieškoti provincijos karaliuko ir jam lįsti į subinę. Ar mažai informacijos apie žigolo, ateinančius į namus asmeninius trenerius, suguloves, palydoves… Tai irgi vienas iš laisvų pasirinkimų, kai norisi gyventi didmiestyje. O ekonominių svertų jaunimui likti provincijoje praktiškai nėra. Gal neteks mergaitei reikšti pretenzijų medikams, kad mūsų rajono centre po darbo valandų jau negausi skubios chirurgo ar kitokio gydytojo skubios pagalbos, kurios reiktų per keliolika minučių. Reiktų įsiklausyti į vyresnės kartos žmones, o ne sklaidytis gana skurdžiomis fantazijomis įžeidinėjant žmones, kurių gyvenimas buvo kitoks. Taip darydavo kai kurios mandrios Konstantinavos profkės ,,diplomą“ gavusios melžėjos. Mat gaudavo vidurinį išsilavinimą.
patarimas | 2020-06-30
|
Žmogau, išlisk iš savo urvo, apsižvalgyk aplinkui, pakeliauk, pabendrauk su išsilavinusiais žmonėmis gal tada suprasi kokioj š….j tebesi.
Degradacija | 2020-06-30
|
Man 65 -eri. Gerai prisimenu ir Brežnevo, ir Andropovo, ir Gorbačiovo laikus. Ir niekaip nesuprantu tų „proto bokštų“, kurie šiais visuotino priteklaus laikais dar bando liaupsinti sovietmetį. Tai buvo visuotino atsilikimo ir degradavimo laikai po kurių, kaip matyti iš komentarų, kai kas neatsigavo ir nepraregėjo iki šių dienų.Ant kiek žmonės buvo užzombinti!
Rimas | 2020-06-30
|
pritariu Žiedūnei.Nebuvo nei tų Gaz už dyką,ne butų,nei namų.Turėjom lįst į subinę kokiam kolūkio pirmininkui,partorgui,įmonės vadovui, profsąjungos pirmininkui.Va tie tai gyveno,na dar ir jiems naudingi žmonės- elektrikai,santechnikai,pardavėjos,bazių prekybinių darbuotojai. Tikrai atėjo puikūs laikai,kai gali užsidirbt kiek sugebi ir sveikatos turi, o visoms prekėms tik turėk pinigų ir jas įsigysi.O kad darbovietėje vairuotojui duotų dirbti su nauju sunkvežimiu, nebebūtina tapti komunistinio darbo pirmūnu ir stoti į partiją.
Patyres | 2020-06-30
|
Ko norėt iš Lansbergio anūkų(anuomet buvo Lenino) Dabar ir istorijos moko pagal nupušusio senelio kliedesius apie karvių kanopas ir uodegas parduotuvėse ir panašiai.Ko norėt…
Aidas | 2020-06-30
|
Tuscias strapisnys ir tiek, mergyte ismoko keverzot tai raso straipsnius nieko nesuprasdama kas buvo seniau. Geltonosios spaudos atstove, gal kas patikes, daugumai pasakos ka parasei.
Prasitrink akis | 2020-06-30
|
Tau iki šios „mergytės“ dar labai labai toli, nors kaip spėju esi kur kas vyresnis.
Aidas | 2020-06-30
|
Ne tau sprest toli ar arti, matyt pats nieko nezinai ir tauski niekas, tegul jinai panagrineja savos seimos istorija, labai jau nekokia gimine, netvarkinga, tegul mokosi elementaraus bendravimo su aplinkiniais.
Senis | 2020-06-30
|
1995 metais, gaudavau gerą atlyginimą. 200 ltl, kas tada buvo lygu, pagal oficialų ir komercinį kursą, 50 USD. Su 2 mažais vaikais ir nedirbančia žmona (vaikus augino), pajamos buvo 1,66 USD per dieną 4 asmenų šeimai. Jokių pašalpų nebuvo. Miela mergaite, istorijos magistre, pagal amžių, galėtum man būti dukryte. Susisiek su manimi PM, apginsi doktotūroje
disertaciją…
aš | 2020-06-30
|
na nesiginčysiu su mergaite , kuri save įvardina .. istorijos magistre “ 🙂 gal ji tiesiog geriau dar kartą perskaito savo rašliavą – stilius , nerišlios frazės , na kratinys .p.s .dar ir susireikšminimas
... | 2020-06-29
|
Didžiasalyje nėra ir nebuvo archyvo.
Žiedūnė | 2020-06-29
|
Ooo..pasipylė komentarai, kurie turėjo pasipilti. Čia buvo tik laiko klausimas. Taigi, dėdės ir tetos (kreipčiausi vardais, bet patiems kinkos dreba, tai nepasirašėt). Abu istorijos diplomus gavau geriausiam Lietuvos universitete. Ko ten išmokau – nemąstyti klišėmis ir galvoti savo galva. Šiame tekste niekur nėra parašyta nei vieno blogo žodžio apie sovietmečio žmones ir jų pasirinkimus. Niekas čia nėra suabsoliutinta ar pasakyta, kad kitaip nebuvo. Man tik įdomu kokius technikumus baigėte patys, nes teksto suvokimo nelabai turite. Teksto esmė buvo paaiškinti, kad buvo atimta galimybė rinktis ( tikriausiai ir dabar ja nelabai naudojatės ir vertinate). Tai, kad žmonės gaudavo butus, darbos, o jų vaikai darželius yra kertiniai sovietmečio šlovintojų akmenys. Man ir dabar atrodo absurdiška, kad baigusi universitetą negalėčiau dirbti bet kur. Pasirinkimai daug maž tokie: ženyjiesi su kuo papuola arba važiuoji dirbti į koki nors Didžiasalio archyvą. Kalbant apie bibliotekas, kino sales ir panašias kultūros vietas dera suprasti, kad ne dėl žmonių gerovės, o labiau dėl ideologizavo jos ten buvo. Juk į filmus ateidavot vėluodami, kad lozungų nereikėtų klausytis, o ir knygas skaitėt stipriai atrinktas ir dar su iškarpytais puslapiais. Trumpai tariant, čia buvo pateikti ne faktai, o požiūris ir dar kartą nusižengiau savo principams bandydama paaiškinti, kad sovietmečiu buvo ir ne tokių šaunių dalykų. Ir visi tie ,,bet tada žmonės bendravo, į renginius ėjo ir t.t“ man tik dar kartą įrodo kokia nostalgija yra persmelktas tas laikotarpis. Vieno panašaus ginčo metu aš pasakiau tokį teiginį: ,,tarkim, kad galit grįžti gyventi į anuos laikus, be mobiliųjų telefonų, interneto, į tas kilometrines eiles prie mėsos ir visą tą puikų laiką, kai žmonės sueidavo. Arba gyventi čia ir dabar, su viskuo patobulėjusiu. Kurį kelią renkatės?“ Pašnekovas užtilo ir tyliai pasakė, eabar tikrai gyvenam geriau. Manau, kad būtumėt užtilę ir jūs.
Oho :) | 2020-07-01
|
Aš maniau, kad į universitetą stoja savarankiškai mąstantis jaunimas. O pasirodo, tik ten išmokstama mąstyti. Seniau ir su keturiais skyriais žmonės šviesias galvas rurėdavo…
aš | 2020-07-02
|
🙂
va | 2020-07-02
|
,, teta , gal tau ( jums nekyla ranka rašyti ) jeigu jau susireikšminom ir vaidiname didelę žurnalistę , gal tiesiog pasimokykite kalbos kultūros , bendravimo stiliaus ( kaip supratau jus , oi, atsiprašau , Tave , to mokė 7 aukštuosiuose Universitetuose ) nors , kitą vertus , pats geriausias – gyvenimo Universitetas , kurio , kaip matau Tau nelemta baigti
Mokino | 2020-06-29
|
Mergyte miela.kas Jus mokino ir ar moketes kur?
aš | 2020-07-03
|
mokintis ir mokytis , tai tokie du skirtingi dalykai- beja nesuprantami ,, diplomuotoms mergaitėms „
Senis | 2020-06-29
|
O istorijos magistrė žino, kad pabaigus kokį nors technikumą, paskyrimą gaudavo pagal specialybę, už dyka suteikdavo butą ar alytnamį. Kaip jaunas specialistas,gaudavo pašalpą įsikūrimui, tarnybinį GAZ 69. Nebuvo eilių į darželį. Kiekviename kaime buvo felčerio punktas, kultūros namai, kino salė, biblioteka. Važinėjo autobusai. Fermos melžėja ar šėrikas, galėjo savo vaiką išleisti mokytis į universitetą ar institutą. Aišku, laisvės trūko. Bet nereikia visko piešti juodom spalvom.
kažkas | 2020-06-30
|
Kupiškio rajone tų gaz69 nei trisdešimt nebuvo. Tai šis senis nemeluoja, buvo koks šimtas žmonių, kuriem gerai buvo prie ruso. Tai partiniai visokie, mentai, šiaip slidūs tipeliai.
Senis | 2020-06-30
|
Kolūkio dirbtuvių vedėjas, turėjo GAZ 69. Duodu nukirsti tą, kuris žemyn galva kabo, pažįstu bent 4 kalchozo traktoristus, kurie gavo alytnamį. 72 metais, buvo apie 32 kolūkius.
kažkas | 2020-06-30
|
O, tai tik vienas gaz 69 buvo? Ir, kaip rašai pirmam komentare, visiems jauniems specialistams jį duodavo? Alytnamius galima ir dabar suskaičiuot, 3 tonos dyzelino metams apšildymui. Toliau, sakai, 4 gavo, 72 kolūkiai, tai 300 namus turėjo. Čia kasmet? Po 10 metų būtų 3000 alytnamių, po keturis žmones gryčioj, visas rajonas gyveno alytukuose?
Sakyčiau | 2020-06-29
|
Man labai panašu į sovietinio tipo pasikrykštavimą. Mergaite, paskyrimą į darbo vietą tada rinkaisi taip: geriausiai besimokantys rinkosi pirmieji, prasčiausiai- paskutinieji. Nuo to priklausė pasirinkimo laisvė ir gyvenamoji vieta trejus metus po baigimo. Blatas buvo, bet jo stengėsi nedemonstruoti. Studentas susirasdavo darbo vietą ir sukosi kaip gauti ,,laisvą diplomą“. Viena iš paprastų ir užtikrintų galimybių nevykti pagal paskyrimą buvo susituokti su norimoje vietovėje gyvenanančiu žmogumi. Kita- sutartis su įstaiga, į kurią grįši po baigimo. Tuo atveju galėjai gauti įstaigos stipendiją. Kaip istorikės tai mintijimai labai skysti.