NAUJOS TURTO IŠPARDAVIMO TRADICIJOS

Evaldas, Rasa ir jos sūnus Ignas prie tėvų ir senelių namo Kupiškyje.
Autorės nuotrauka

„Už simbolinę kainą išparduodame visą namų turtą“, – įdomus skelbimas patraukė dėmesį ir paskatino pasidomėti, kodėl tai daroma. Lietuvoje dar retokai žmonės taip pardavinėja savo turtą. Užsienyje tokia praktika yra gana plačiai paplitusi.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Įkvėpė bagažinių turgus

Šeštadienio ryte Ugniagesių gatvėje parduodamo namuko kieme šurmuliavo žmonės.

Vieni sulygo pirkti dujinę viryklę, antri lūkuriavo, kol atvyks mašina, ir jie galės išsivežti svetainės baldų komplektuką. Savo naujų šeimininkų laukė ir už sekcijos stiklo išrikiuotos kelios eilės knygų, tarp kurių buvo ir rašytojo Juozo Baltušio raštų tomai. Kambaryje daiktus apžiūrinėjanti moteris, pažvelgusi į knygas, tarstelėjo, kad anais laikais reikėjo knygyne ilgoje eilėje pastovėti, kol galėjai tas knygas įsigyti. Ji čiupinėjo ir masyvius karolius, kurie prieš keturis dešimtmečius buvo labai madingi, deficitiniai. Juos moterys ir pačios susiverdavo iš nagingesnio vyro nutekintų medinių ar kitokių karoliukų.

Reikėjo palaukti, kol šio namo šeimininkai surado minutėlę pasikalbėti.

„Čia buvo mūsų tėvų Leonardo Antano ir Eugenijos Vaivadų namai. Tėtis miręs anksčiau, o mamos netekome prieš pustrečių metų. Nuo to laiko namai stovi tušti. Nesinori, kad jie apleisti sunyktų“, – kalbėjo Evaldas Vaivada.

Plačiau skaitykite birželio 20 d. „Kupiškėnų mintyse“