KORNELIJUS PŪKAS: „TIKRĄJĮ SAVO PAŠAUKIMĄ ATRADAU TIK GIMUS SŪNUI“

Kornelijus Pūkas su žmona Simona ir sūnumi Albertu. Šeima pašnekovui yra pati didžiausia vertybė.

Manote, kad mokslas ir tikėjimas du vienas kitam prieštaraujantys dalykai? Vargu. Vilniuje gyvenantis kupiškėnas Kornelijus Pūkas įsitikinęs, kad šios dvi sferos viena kitą sustiprina.

Per tikėjimą jis susipažino ne tik su savo žmona Simona. Šiandien K. Pūkas kartu su kitais bendraminčiais kuria prietaisą, kuris sumažintų brachiterapijos (spindulinės terapijos vėžiui gydyti) šalutinį poveikį, ir tiki, kad jam ir jo kolegoms pavyks tai įgyvendinti.

Studentų ateitininkų sąjungai priklausantis K. Pūkas yra fizikos mokslų doktarantas, ligoninėse ir kraujo centruose tvarko medicininius prietaisus, dirba Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, bet didžiausia vertybė jam buvo ir bus šeima.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Apie tėvystę

K. Pūkas pasakojo, kad nuo mažens buvo ne pagal amžių brandus. Alizavos mokykloje Kornelijui patiko mokytis, ypač tiksliuosius mokslus. Sekėsi viskas puikiai, mokinys skynė laurus olimpiadose, o būdamas devintokas savo žinias pademonstravo LRT laidoje „Tūkstantmečio vaikai“. Būdamas vos keturiolikos vaikinas pradėjo stipriai jausti, kad jo didysis pašaukimas yra šeima.

„Kai kitiems bendraamžiams buvo vėjai galvoje, aš jau sau buvau pasižadėjęs vieną dalyką. Jei taip nutiks, kad anksti sutiksiu mylimą žmogų, tikrai nedelsiu ir kursiu šeimą“, – sakė jis.

Šie žodžiai išsipildė. Pašnekovas šeimą sukūrė būdamas vos vyresnis nei dvidešimties, o gimus sūnui Albertui jis tikino pajautęs tikrąją gyvenimo prasmę. Jiedu su žmona buvo studentai. Abu rašė baigiamuosius studijų darbus (jis – bakalauro, o žmona Simona – magistrantūros) ir kartu prižiūrėjo sūnų.

K. Pūkas pajuokavo, kad tapęs tėčiu įgijo neįtikėtinų galių. Anksčiau, kai dar nebuvo sukūręs šeimos, eidavo miegoti 22 valandą vakaro, o keldavosi 7 valandą ryto. Gimus sūnui, pasirodo, galima ir porą valandų pamiegojus jaustis gerai. Dabar mažajam Albertui jau treji, jis retai keliasi naktimis, tad ir tėvai gali ilgiau pamiegoti.

„Tėvystė dvidešimties nėra ankstyva. Tai tik toks visuomenės požiūris. Mano tėveliai taip pat buvo ganėtinai jauni, kai sukūrė didelę šeimą, užaugome keturiese, aš buvau vyriausias brolis šeimoje. Mudu su žmona taip pat gal turėsime didelę šeimą, tačiau daug kas priklauso ne tik nuo mūsų pačių“, – manė Kornelijus.

Rado ir žmoną, ir bendraminčių

Liepą bus ketveri metai, kai K. Pūkas vedęs. Jiedu su žmona susipažino per Studentų ateitininkų sąjungos veiklą prieš penkerius metus. Simona buvo viena iš renginio organizatorių, o Kornelijus – renginio dalyvis. Tąsyk susipažinę jiedu iškart pradėjo vienas kitam simpatizuoti.

Studentų ateitininkų sąjungos narys Kornelijus yra ir šiandien. Įsitraukęs į šios sąjungos veiklą, jis teigė ne tik radęs žmoną, bet ir išplėtęs akiratį, susipažinęs su daug įdomių žmonių ir įgijęs motyvacijos.

Kvietimą prisijungti prie ateitininkų K. Pūkas gavo visai netikėtai, kai jį ir seserį Karoliną užkalbino viena moteris ir pasiūlė dalyvauti Moksleivių ateitininkų akademijoje, kur kasmet susirenka mokiniai iš visos Lietuvos. Tėvai tam neprieštaravo ir savo atžalas noriai išleido.

„Ateitininkai įtakos tikėjimui neturėjo. Mano šeima ir anksčiau buvo tikinti. Prisijungęs prie ateitininkų supratau, kad tikėjimas sujungia šeimą, visuomeniškumą ir kitas svarbias gyvenimo sritis. Visi sąjungos nariai iniciatyvūs, kūrybiški“, – džiaugėsi K. Pūkas.

Pasak jo, veiklos sąjungoje netrūksta. Vieną kadenciją jiedu su žmona buvo išrinkti ateitininkų federacijos valdybos nariais ir tvarkė sąjungos reikalus šalies mastu, organizavo renginius vis kitoje Lietuvos vietoje. Pavyzdžiui, vasarą Panevėžio rajone, Berčiūnuose, vyksta ateitininkų jaunučių stovyklos. Jas kuruoja vyresnieji ateitininkai. Jaunimas kasdien ateina į šv. Mišias, skaitomos paskaitos aktualiomis temomis (kartais jas skaito ir žymūs Lietuvos žmonės), vyksta teminiai vakarai. Tėvams nereikėtų baimintis, kad jų atžalos pateks į nepatikimas rankas. Stovykloje galioja griežta taisyklė – negalima vartoti alkoholio, svaigiųjų medžiagų. Jei tokių atvejų pasitaiko, dalyviai yra pašalinami. Kornelijus tvirtino, kad stovyklų dalyviai jau prieš atvykdami yra apie tai informuoti. Todėl ateitininkų stovyklose dalyvauja jaunimas, norintis ne pašėlti per atostogas, o jas prasmingai išnaudoti – šviestis, gilinti savo žinias.

Kornelijus Pūkas tvarko sugedusį medicininį prietaisą – tomografą. Mikroschemų ir laidelių begalybėje gedimo reikia ieškoti porą dienų, o kartais ir visą mėnesį.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo

Ieško nežinomojo „x“

Šiandien K. Pūkas darbą derina su doktorantūros studijomis. Kryptis – fizikos taikymas medicinoje. Kupiškėnas intensyviai gilinasi į brachiterapiją. Tai sudėtinga spindulinės terapijos rūšis, nes jonizuojančios spinduliuotės šaltinis siunčiamas į naviką ar gretimus audinius. Brachiterapija taikoma ginekologiniams navikams, prostatos vėžiui, galvos ir kaklo, kitoms onkologinėms ligoms gydyti. Būsimasis fizikos mokslų daktaras prasitarė, kad kartu su kolegomis kuria prietaisą, kuris padėtų stebėti spinduliuotės dozes, kurias gauna audiniai.

„Kuriame prietaisą, skirtą brachiterapijos monitoringui – dozių stebėjimui realiu laiku. Labai svarbu, kad dozės nebūtų per didelės, nes tai pažeis audinius, padidins šalutinį poveikį. Šio prietaiso kūrimas įeina į mano disertacijos darbą. Bijau prisigirti, bet tikiu, kad viskas pavyks.

Jei sakoma, kad Lietuva trečiojo pasaulio šalis, tai turbūt ne apie tą Lietuvą kalbame. Kaip tik galime pasidžiaugti unikaliais technologijų išradimais, garsinančiais mūsų šalį. Pavyzdžiui, lietuviški lazeriai naudojami daugelyje pasaulio šalių“, – teigė fizikas.

Taip pat K. Pūkas tvarko medicininius prietaisus gydymo įstaigose ir kraujo centruose. Tai gana įtemptas protinis darbas, kurį dirbant nepaskubėsi. Prietaiso gedimą fizikos studentas prilygina matematinei lygčiai – ieško komponento, to nežinomojo „x“, galinčio sąlygoti problemą. Mikroschemų ir laidelių begalybėje gedimo turi ieškoti porą dienų, o kartais ir visą mėnesį.

Be to, Kornelijus dirba ir Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre inžinieriumi. Ten pat dirba ir sutuoktinė Simona. Ji – jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Paklaustas, kaip jam pavyksta suderinti darbą, studijas ir šeimą, K. Pūkas atsakė turįs tolerantiškus darbdavius. Turbūt tai lėmė geros derybos per darbo pokalbį ir darbdavių suinteresuotumas darbuotojo ugdymusi. Akademinė studijų bendruomenė, pašnekovo manymu, dirbančius studentus galėtų vertinti ir palankiau.

„Mokslinio darbo nepačiupinėsi. Tu išmanai viską apie nieką. Deja, reikalingi ir praktiniai gyvenimo dalykai“, – neabejojo Kornelijus.