Jie gyveno šalia mūsų
Uždegant žvakes, kaukiant sirenoms ir tylos minutėmis minima Holokausto aukų atminimo diena. Virtualiai jungėsi prie pagerbimo visų žuvusių žydų per Holokaustą Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Nuotrauka iš asmeninio Fainos Kukliansky albumo
Balandį (šiemet tai balandžio 20–21 diena), paminėta Holokausto aukų atminimo diena (Yom HaShoah). Ji minima Izraelyje ir kitose pasaulio šalyse gyvenančių žydų bendruomenėse.
Rasa ČEPAITĖ
Šią dieną pagerbiama šešių milijonų žydų, žuvusių per Holokausto laikotarpį nuo nacistinės Vokietijos režimo, netektis. Izraelyje tai nacionalinė atminimo diena ir valstybinė šventė. Ji oficialiai įgalinta priėmus įstatymą Knesete (Izraelio parlamentas) ir pradėta minėti 1953 m. Nors šią datą nustatė Izraelio vyriausybė, ji yra tapusi viso pasaulio žydų bendruomenių minima diena.
Kaip ši data minima Izraelyje? Žuvusieji per Holokaustą pagerbiami sirenos garsais, kurie dviem minutėms stabdo eismą ir pėsčiuosius visame Izraelyje. Sirenos garsas sklinda du kartus – nusileidžiant saulei ir antrą kartą 11 val. ryto. Šią dieną tiek radijo, tiek televizijos programos susijusios su žydų likimu per Antrąjį pasaulinį karą. Net ir muzikinės programos esti pritaikytos Holokausto aukų atminimo atmosferai. Šią dieną nebūna jokių pramogų. Teatrai, kino teatrai, barai ir kitos viešosios vietos būna uždarytos visame Izraelyje. Be abejo, šiemet, tvyrant COVID-19 pandemijos grėsmei, ir taip dauguma gyventojų izoliavęsi namuose, o viešos susibūrimo įstaigos uždarytos. Nepaisant to, Izraelis pagerbė Holokausto aukas.
Dpa-ELTA pranešime sakoma, kad balandžio 21 d. visoje šalyje prieš pietus dvi minutes kaukė sirenos. Žmonės, kurie nepaisant karantino ribojimų buvo lauke, stabtelėjo, pagerbdami 6 mln. nacių nužudytų žydų atminimą. Kiti tyliai sustingo namuose, daugelis išėjo į savo balkonus.
Paprastai minėjimai visame pasaulyje būna įvairūs – nuo apsilankymo sinagogose iki bendruomenių susirinkimų ir edukacinių programų. Populiariausi – pokalbiai su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, tinkamų šiai dienai dainų ir šventųjų raštų skaitymas, Holokausto tematikos filmų peržiūra. Taip pat vienas labiausiai paplitusių minėjimo būdų – tragedijos aukų vardų skaitymas, tas pabrėžia nesuvokiamą ir dramatišką šešių milijonų gyvybių praradimą. Daugelis žydų mokyklų šiomis dienomis taip pat rengia su Holokaustu susijusias edukacines programas.
Vienas iškilmingiausių Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo būdų – Tarptautinis Gyvųjų maršas. Tai kasmetinė edukacinė programa, į Lenkiją sukviečianti žmones iš viso pasaulio. Tikslas – susipažinti su Holokausto istorija ir ištirti netolerancijos ir neapykantos šaknis. Tarptautinio Gyvųjų maršo įkūrimo data 1988 metai. Vis tuo pačiu trijų kilometrų taku, vedančiu iš Aušvico į Birkenau, žygiuojama, taip pagerbiant visas Holokausto aukas. Kasmet dalyvių daugėja. Nepaisant šiemetinės sudėtingos situacijos dėl pandemijos, Tarptautinis Gyvųjų maršas įvyko.
Izraelis pagerbė Holokausto aukas.
EPA-ELTA nuotrauka
Nors Holokausto aukų atminimo dienos ritualai visur šiek tiek skiriasi, neabejojama, kad ši diena turi didelę reikšmę viso pasaulio žydams. Svarbiausias šios dienos tikslas yra prisiminti šios katastrofos aukas ir įsitikinti, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartos.
Šią dieną žydų bendruomenės dažnai važiuoja į masinių žudynių vietas savo ar artimose šalyse. Lietuvoje vienos dažniausiai aplankomų žudynių vietų yra Paneriai ir IX Kauno fortas. Ir kitur Lietuvoje yra tokių vietų, kurias galima aplankyti, paminėti netektį, tas vietas sutvarkyti.
Šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės minėjimas vyko virtualiai, balandžio 21 dieną prisijungus prie Lietuvos žydų bendruomenės feisbuko paskyros.
Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena minima sausio 27 dieną, kurią Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė 2005 metais.
Holokausto aukų atminimas Lietuvoje minimas ir rugsėjo 23-iąją, kuri oficialiai patvirtinta 1994 metais kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.
Visos šios minėjimo dienos yra labai svarbios Lietuvai, nes 2020 metai paskelbti Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metais.
Holokaustas (gr. holókaustos, iš hólos „visas“ + kaustós „išdegintas“) – sistemingas, masinis žydų tautos naikinimas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų. Nacistinės Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi esąs pasaulio gelbėtojas nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą.
Lietuvoje iš maždaug 208 000–210 000 žydų apytikriai 190 000–195 000 buvo nužudyti iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Per trejus metus trukusią vokiečių okupaciją žuvo daugiau kaip 95 proc. Lietuvos žydų.
