Pastaruoju metu, kai koronaviruso pandemija milijonus žmonių privertė užsidaryti namuose, susėsti prie kompiuterių, labai aktualu visiems išlaikyti šaltą protą ir neužkibti ant netikrų žinių, dezinformacijos kabliuko naršant naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose.
Kaip atpažinti viešai skelbiamas melagienas? Kaip reaguoti į netikras naujienas? Kas yra informacinio karo taikiniai? Atsakyti į šiuos klausimus šiais laikais sudėtinga visiems. Ką pataria dezinformacijos ir medijų raštingumo ekspertai?
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Kritinio mąstymo svarba
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose buvo paplitusios nuotraukos su Venecijos kanaluose plaukiojančiomis gulbėmis, Italijos Kaljario uoste vandenyje žaidžiančiais delfinais. Žmonės džiaugsmingai komentavo tokias geras naujienas paskelbus koronaviruso pandemiją. Vėliau paaiškėjo, kad tai klaidinga informacija, kad gulbės ir delfinai nufotografuoti visiškai kitoje vietoje. Atrodo, kad tokia melaginga informacija lyg ir neturi neigiamo poveikio. Visgi tai irgi pavojinga, gali paskatinti nepasitikėjimą tarp žmonių, pasėti klaidingą situacijos pasaulyje vertinimą. Ekspertų nuomone, gerų naujienų šiuo metu labai reikia, bet svarbiausia, kad jos būtų teisingos, o ne melagingos, sukurtos siekiant tik populiarumo socialiniuose tinkluose.
Antra vertus, ar tikrai gyvename melagienų eroje? Oksfordo ir Mičigano universitetų tyrimai atskleidė, kad „netikros naujienos yra pervertintos“, „nėra apčiuopiamų įrodymų, kad jų yra daugiau nei bet kuriuo laikotarpiu“. Tik dėl naujienų šaltinių gausos ir sklaidos greičio melagingos naujienos tampa labiau matomos.
Tyrimai rodo, kad 61 proc. italų labai dažnai tikrina naujienų patikimumą, o tik 35,3 proc. vokiečių tai daro. Vyresni nei 65 metų žmonės naršydami naujienų portaluose dažniausiai paspaudžia ant melagingų naujienų antraščių. Du trečdaliai mokinių negali atskirti netikro turinio nuo tikrų naujienų. Tad ugdyti kritinį mąstymą, tapti kodėlčiukais, smalsučiais labai svarbu. Tą savybę, anot ekspertų, ugdo net dalyvavimas protmūšiuose. Kuo labiau esame išprusę, tuo daugiau turime būdų lyginti, analizuoti faktus ir įsitikinti jų pagrįstumu.
Kaip manipuliuojama informacija
Pasak ekspertų, šiandien labai daug kuriama netikrų svetainių. Gali būti prikurta netikrų profilių socialiniuose tinkluose. Turėtume pasidomėti, kas visa tai administruoja, kur visa tai registruota, kokie kontaktiniai duomenys pateikiami ir pan. Atidžiau reikėtų tikrinti svetainių adresus, nes jie dažnai būna labai panašūs į tikrų svetainių. Apsižioplinus galima ne tik būti suklaidintam netikrų naujienų, bet ir savo pinigus prarasti, pvz., jei savo kodus netyčia paviešinsime suklastotai internetinei banko svetainei.
Dezinformacijos, visokių manipuliacijų objektu tampa uždaros socialinių tinklų grupės. Pavyzdžiui, gėlininkus arba supermamytes buriančioje feisbuko grupėje ima ir nei iš šio, nei iš to išlenda kažkokia politizuota reklama, pradedama diskusija ne į temą siekiant tos grupės sekėjus palenkti į savo pusę, įgyti jų pasitikėjimą.
Kuriami visokie netikri vaizdai. Jei informacinių technologijų galimybės naudojamos kurti pramogų elementams, kilniems tikslams, niekam nekenkia. Visgi šias technologijas galima lengvai panaudoti ir dezinformacijai, visokioms manipuliacijoms.
Mačiau filmuką, kaip vienoje gyvūnų prieglaudoje kurtas reklaminis siužetas apie tvenkinyje gelbėtus skęstančius ožiuką su paršiuku. Tam net narai pasitelkti. Bet tų dirbtinių triukų filmuke nematyti. Šis jautrus siužetas greitai per socialinius tinklus apskriejo pasaulį. Paveikti to filmuko žmonės dosniai aukojo gyvūnų prieglaudai.
Populiarėja pasaulyje giluminių kaukių (deepfake) kūrimo technologija, atsiradusi prieš kelerius metus. Ji leidžia kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įraše. Kol kas padaryti skaitmeninę kaukę yra sudėtinga.
Visgi baiminamasi, kad ateityje ji gali būti panaudota dezinformacijos, apgaulės, šantažo ar kitais pavojingais tikslais.
Įsivaizduokime, kas galėtų atsitikti, jei toks suklastotas galingos valstybės vadovo atvaizdas prabiltų visam pasauliui, kad neva spustelėjo atominio ginklo mygtuką. O kaip pasijustume savo atvaizdą išvydę tarp pornografijos žvaigždžių?
Kaip atpažinti netikras naujienas
Pirmiausia ekspertai pataria ištirti naujienų šaltinį – pereiti į pagrindinį svetainės puslapį, pasidomėti jos paskirtimi ir patikrinti kontaktinę informaciją.
Antras žingsnis – skaityti toliau. Antraštė gali būti skandalinga, kad patrauktų dėmesį. Tad reikėtų pasidomėti, apie ką rašoma visame tekste.
Trečias žingsnis – patikrinti autorių. Atlikti greitąją informacijos apie autorių paiešką. Ar jis patikimas? Ar tai realus žmogus?
Ketvirtas žingsnis – patikrinti, ar tinkamos nuorodos. Peržiūrėti jas ir patikrinti, ar ten pateikta informacija iš tiesų yra susijusi su naujiena.
Penktas žingsnis – patikrinti datą. Pakartotinai skelbiama informacija nereiškia, kad jos turinys tebėra aktualus.
Šeštas žingsnis – pasidomėti, gal paskelbta naujiena pokštas. Įvertinti, ar naujiena labai keista. Patikrinti svetainę, kurioje ji skelbiama, ir pasidomėti autoriumi, kad atsikratytumėte abejonių.
Septintas žingsnis – informacijos vertinimo nešališkumas. Reikėtų įvertinti, ar jūsų įsitikinimai negalėjo padaryti įtakos jūsų nuomonei.
Aštuntas žingsnis – klausti eksperto. Galima kreiptis į bibliotekininką arba į informacijos patikimumą tikrinančią svetainę.
Pasak ekspertų, kartais gali būti klaidingos žinios paskleidžiamos netyčia, per apsirikimą. Tada paprastai skelbiamas jų patikslinimas, atitaisymas. Netikras naujienas sąmoningai skleidžiantys informacijos kanalai melagienų nepaneiginėja.
Karantino dienomis daug kas priverstas būti namuose. Galima savo kasdienybę paįvairinti ieškant melagienų interneto platybėse, ypač socialiniuose tinkluose, kur naujienas gali kurti kiekvienas, kur daugiausia yra tokios nepatikrintos informacijos.
Tai gali tapti netgi azartišku žaidimu, kritinio mąstymo ugdymo mokykla. Dirva tokiam žaidimui plati – plinta visokios konspiracinės teorijos apie viruso COVID-19 atsiradimą, dalijamasi visokiausiais patarimais, kas gali mus apsaugoti nuo šio viruso sukeliamos infekcijos, manipuliuojama koronaviruso padarinių statistika, plinta nuotraukos su delfinais, kurie sugrįžo į Italijos pakrantę ir t. t. Patirties juk turime visi, nes jau mokame balandžio 1-osios proga žiniasklaidoje paskelbtus pokštus, vadinamąsias „antis“, atpažinti.
Rašant straipsnį remtasi dezinformacijos ir medijų raštingumo ekspertų Dalios Bankauskaitės, Luko Andriukaičio, Tomo Kazulėno įžvalgomis.
Autorės nuotrauka
