Spaudoje, socialiniuose tinkluose, televizijoje gausu pranešimų apie namo grįžtančius iš svetur lietuvius. Deja, ne visi supranta situacijos rimtumą, kai kurių elgesys sulaukia netgi aukščiausios valdžios dėmesio ir pasmerkimo. „Nesąmonė, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Niekur kitur tokių dalykų nėra“, – skambėjo tokie atvykusių žmonių žodžiai.
Ar dabartinės priemonės užtikrins, kad neatsidurtume ant bedugnės krašto, kaip italai?
Dvi skirtingos patirtys. Viena jų – grįžtančių į Lietuvą akimis, antra – gyvenančių svetur, antrame pagal dydį Šveicarijos mieste, Ženevoje. Abi kalbintos pašnekovės yra kupiškėnės.
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ
Kelias namo
Taip jau nutiko, kad Lietuvoje paskelbus karantiną Nyderlanduose dirbanti kupiškėnų pora apie grįžimą namo net negalvojo. Tikėjo, kad saugiausia bus tą laiką likti ten, kur dirbo, nedideliame Nyderlandų miestelyje Heerde. Juolab kad ir darbo dar buvo, ten žmonės nepasidavė panikai, dirbo įmonės. Staiga po savaitės viskas pasikeitė, viena po kitos buvo uždarytos įstaigos. Kadangi darbo sutartis sudaryta su Lietuvoje veikiančia agentūra, pasakyta: keliaujate namo. O kaip tai saugiai padaryti ir kokiu būdu pasiekti namus, darbdaviams visai nerūpėjo. Parašė, kad baigiasi komandiruotė Nyderlanduose, ir jų atsakomybė baigėsi.
Kupiškėnai į Nyderlandus buvo atvykę automobiliu, taigi vienintelė išeitis – keliauti per Kylio (Vokietija) uostą keltu į Klaipėdą.
„Per vargus nusipirkus bilietus į keltą, kelionei reikėjo pasirūpinti ir apsaugos priemonėmis.
Deja, nei kaukių, nei dezinfekcinio skysčio rankoms niekur nebuvo, tad kaukes atstojo kelis kartus sulankstyta skarelė. Penkios valandos kelio ir pagaliau mes Kylio uoste“, – prisiminė savo kelionės pradžią pašnekovė Silvija (vardas pakeistas – aut. past.).
Laive – tvarka ir rimtis
Grįžtančių lietuvių namo tikrai daug, bet tokių vaizdų, kuriuos visi matė socialiniuose tinkluose, nebuvo.
„Gal visas „elitas“ jau pirmais reisais grįžo, – kalbėjo Silvija. – Kelionės pradžioje kartu su įlaipinimo bilietais gavome ir dvi anketas, kurias turėjome užpildyti ir atiduoti atplaukus keltui į Klaipėdą.
Skaitykite kovo 31 d. „Kupiškėnų mintyse“
Rimui | 2020-03-31
|
Tikrai nesiruošiu prenumeruoti to, kas man absoliučiai neaktualu. Nedomina šv. meto reikalai ir pan. Negyvenu Kupiškyje, bet pakankamai dažnai grįžtu į tėviškę, o tada jau ir nusiperku laikraštėlį. Tačiau kaip sekasi žemiečiams koronės metu, tikrai įdomu, bet tiek jau to, apseisiu
Rimas | 2020-03-31
|
teisingai, mes perkam,prenumeruojam,redakcijai pragyventi ir algas išsimokėti reikia,o atsiranda tokių,kurie nori visko nemokamai.
kažkas | 2020-04-01
|
Ne taip paprasta. Laikraštis rašo tai, kas tinka valdžiai, bet nori, kad mokėtume mes? Rašykit kas tinka parapijonims, tada parapijonys išpirks tiražą. Kas užsako muziką, tas ir moka. (Ne tik kmintims tinka, bet ir visiems laikraščiams.)
redaktorius | Author | 2020-03-31
|
Į Maximas eiti tikrai nebūtina 🙂 Pilnas straipsnis laikraštiniu variantu visada gali atsirasti Jūsų pašto dėžutėje (užsiprenumeruoti galima https://www.prenumeruok.lt/ arba kreiptis į redakciją)arba atskrieti į Jūsų elektroninio pašto dėžutę pdf formatu (http://kmintys.lt/prenumerata/)
Šiaip | 2020-03-31
|
Ei, „Kupiškėnų mintys“, gal šiuo sudėtingu laikotarpiu į svetainę galėtumėt talpinti pilną straipsnį? Ar gal norite, kad visi plūstų į Maximas pirkti laikraštėlio? Biznis yra biznis, bet tikrai ne šiuo metu