IŠBANDYMŲ METAS

Nomeda SIMĖNIENĖ

Stabtelėjome. Filosofiškai žiūrint, sustabdė Motina Gamta. Dažnai vieni kitiems, jei kurį žmogų pričiumpa kokia liga, sakome: tave sustabdė, nes pats nesugebėjai sustoti. Tokių atsitikimų būna labai skausmingų, kai reikia radikaliai keisti gyvenimo būdą, permąstyti savo nueitą kelią. Tada prisimenamos ir tikrosios vertybės, ir Dievo įsakymai. Tada pasidaro nebesvarbu, kiek sukaupsi turtų, kokio naujumo mersedesą vairuosi. Daug ką tada suvoki, tik va, laiko atgal atsukti nebegali.

Skaudi pamoka gula šiandien ant visų žmonių pečių. Čia, kaip ir mokykloje, yra pažangiai mąstančių ir kruopščiai namų darbus atliekančių, yra vidutiniokų ir, be abejo, dvejetukininkų. Taigi, koks tas bendras vidurkis bus, pasibaigus šiam pandemijos periodui, dar nežinia. Gali atsitikti visaip. Būsime tarp pažangiausių arba liksime uodegoje. Tai priklausys ir nuo mūsų generolų, kol kas neblogai valdančių situaciją, ir ypač nuo mūsų pačių. Nuo mūsų elgesio kasdien buityje, nuo mūsų matymo ne tik save, bet ir šalia būnantį, nuo mūsų suvokimo, kad ne viską valdžia už tave padarys, nuo mūsų susitelkimo ir pasiaukojimo, kada gyvybiškai tai reikalinga ir neišvengiama.

Dar tik pradžių pradžia niekam nežinomo scenarijaus, kuris laukia. Nežinome ne tik mes, maža ir su ribotais resursais gyvenanti valstybė, nežino ir didieji, valdantys sunkiai įsivaizduojamus išteklius. Bandantys nupirkti, apeiti, konkuruoti skirstant resursus, vienodai reikalingus visiems, bėdos užkluptiems, ar panaudoti didžiųjų galią. Tai irgi savotiška šiandieninės pasaulio tvarkos, demokratijos, lygiateisiškumo ir džentelmeniškumo patikra. Matysime.

Negali sakyti, kad sudėtingų situacijų nesame išbandyti. Jų turėjome, ir ne vieną, vien tik žvelgiant į pastarąjį atkurtos valstybės nepriklausomybės laikotarpį. Vidurinioji ir vyresnioji karta gerai mena ir Sausio 13-osios, ir blokados, ir pučo dienas. Mena ir tai, kokie buvome tada. Blokados dienomis nešėme, ką turėjome geriausio, kad būtų papildytas valstybės iždas juodai dienai. Ir ne veltui. Šį kartą užklupo dar kitoks išbandymas, tačiau taip pat reikalaujantis mūsų sąmoningumo, susikaupimo ir pasiaukojimo.
Mes dar galime išvengti pačių didžiausių nuostolių, jei kiekvienas žmogus su visu rimtumu ir atsakomybe vertins situaciją ir adekvačiai elgsis. Informacijos daug, kurią taip pat reikia atsirinkti.

Kliaukitės oficialiais, patikrintais šaltiniais, nepasiduokite emocijoms ir internetinėje erdvėje sklandančiomis istorijomis, kurios dažnai neturi realaus pagrindo ir tik kelia sumaištį, kuri šiandien tikrai nepadeda. Rinkitės tą informacijos šaltinį, kuris jūsų neapgavo, kuriuo pasitikite. Karas vyksta ne tik su koronavirusu, bet ir informaciniame sraute. Šį kartą svarbiau, ne kas pirmas paskelbs naujieną, o tai, kad skelbiama žinia būtų naudinga visuomenei ir be reikalo neklaidintų.

Iš tiesų tai viską suvokiame ir žinome, kad tai rimta ir kad bus ilgalaikių pasekmių. Bet mes ir galime. Galime būti pasaulio žemėlapyje bent vidutiniokai, jei aplinkybės nelems būti su pažangiausiais.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo