PRISIMINDAMI SAVO KLYSTKELIUS, KASDIEN IEŠKO TIKROJO KELIO

Vasario 22 dieną Kupiškyje surengtas atviras Anoniminių alkoholikų (AA) grupės susirinkimas, kuriame dalyvauti pakviesta ir visuomenė. Savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus salėje paskelbtu laiku liko nemažai tuščių kėdžių, tad visuomenei, tikėtina, šios draugijos rūpesčiai nelabai įdomūs ir svarbūs.

Ada DVARIONAITĖ

Nes alkoholizmas ir alkoholikai aiškus dalykas – jie geria ir tiek. Geria, nes nori, nes patinka, nes turi iš ko, nes moraliai apsileidę, neturi aukštesnių tikslų, nes yra primityvūs, savanaudžiai, yra nevykėliai, neatsakingi, silpni ir bevaliai.

Jeigu kyla tokios mintys, vadinasi, visuomenė nedaug išmano apie alkoholio galią, alkoholizmą kaip ligą. Vadinasi, negirdi ir nenori girdėti apie sudėtingo likimo ištiktus bendruomenės narius – kaimynus, pažįstamus, brolius ar seseris, tėvus, bendradarbius. Nesuvokiant lengva atstumti, dažniausiai taip ir elgiamasi. Suvokimas gimsta tik iš kalbėjimo ir bandymo suprasti. Verta išgirsti tai, kas jau lyg ir girdėta, tarsi žinoma, nieko naujo, bet asmeniškai veiksminga. O jeigu padėjo kažkam, gal padės ir kitam, antram, trečiam… Padės ne tik alkoholikui, gal ne iš karto, bet ir jo šeimos nariui, o tai ne mažiau vertinga.

Kupiškėnų susirinkime dalyvavo ir kalbėjo svečiai AA draugijos nariai iš Panevėžio ir Al-Anon (alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų bei draugų) bendrijos atstovai, tokią grupę pasiryžta įkurti ir Kupiškyje.

Sigito istorija

Jis negeria jau devynerius metus, savo patirtį pasakoja ramiai, be jaudulio. Pirmąsyk paragavo būdamas vaikas, gal 10 ar 11 metų, šeimos baliuje jį nugirdė vyresnės pusseserės, šiaip, dėl juoko. Tada jautėsi keistai, buvo toks apsvaigęs. Vėliau gerti tapo įdomu. Mokykloje nusigerdavo per vakarėlius. Tada gėrė visi, jam taip atrodė. Buvo tokia mada, toks suvokimas, kad per šventes, vakarėlius be gėrimo neįmanoma linksmintis. Jo gėrimas visada buvo susijęs su nuotykių ieškojimu. Tada eidavo iš namų, kad ir basas per sniegą, pamesdavo korteles, pinigus, telefoną, ką nors iškoneveikdavo, pakliūdavo į areštinę. Gėrė studentaudamas, gėrė darbo kolektyve. Paūgėjo dukra ir sūnus, jam nelabai ir pastebint. Žmona kankinosi, barė, varė iš namų. Jis jautėsi nesąs labai blogas, nes uždarbio dalį šeimai atiduodavo, būdavo gėrimo pertraukų, manė, kad kada nors gal nustos gerti. Neapsikentusi žmona su vaikais pati iš namų išėjo, tada likęs vienas rimčiau pasvarstė. Kelerius metus negėrė, iškentė.

Apie AA draugiją pagalvojo jau vaikams suaugus. Dabar suvokia, kad didžiausias pokyčių stabdis buvo mąstymas, įsitikinimas, kad pats viską kontroliuoja, geria kaip visi, tik vis pritrūksta saiko. Vėliau po daugelio bandymų negerti ar saikingai išgerti užplūdo nepasitikėjimas ir visiška neviltis, kol AA draugijoje neišgirdo daugybės panašių istorijų.

Nepavargsta jų klausytis ir kitiems pasakoti. Nes įsitikino, kad alkoholikui gali padėti tik nuolatinis bendravimas su kitu alkoholiku ir dvasinio atbudimo kelias. Dabar Sigito santykiai su vaikais vėl yra puikūs, tik su žmona bendrauti nelengva, ryšys sugadintas negrįžtamai, per daug kančių ir nuoskaudų susikaupė. AA grupėje panašios patirties žmonės ieško supratimo ir palaikymo, padrąsinimo. Čia surandamas susitaikymas su savimi, savo gyvenimu, gilinamasi į priežastis ir ieškoma patarimų, drąsos pačiam pasikeisti, įgyjama vilties, kad tai įmanoma. Mokomasi gyventi iš naujo.

Ninos istorija

Ji gėrė apie 15 metų, bjaurėdamasi savimi, kaltindama, liedama ašaras ir atgailaudama. Iš pradžių taip darė kolektyve, kur visi išgėrinėjo, bet kiti mokėjo sustoti, o ji nebegalėjo. Neteko kelių darbų, susirgo tuberkulioze. Tai buvo tarsi ženklai, raginantys atsibusti, atsikvošėti. Nepajėgė, visko ir visų bijojo, gėrė iš baimės. Slydo į dugną galvodama, kad būtų gerai užmigti ir nenubusti, tada visiems palengvėtų, niekas nebesikankintų.

Atsitiktinai pateko į AA grupės susirinkimą, ten pamatė normalius žmones, kurie nieko nekaltindami kalbėjo apie gyvenimą, savo patyrimus ir jausmus, nieko neslėpdami, ir niekas jų nesmerkė. Taip po truputį atgavo pasitikėjimą, pati mano, kad ją išgelbėjo Dievas, jo siųsti žmonės ir bendravimas AA draugijoje.

***

Teigiama, kad Anoniminių alkoholikų draugija šiuo metu veikia 180 pasaulio šalių, turi apie 115 tūkst. grupių ir daugiau kaip 2 mln. narių.

Kupiškyje grupė veikia nuo 1994 metų, buvo tokių laikotarpių, kai susirinkimus lankydavo vos keli žmonės. Šiuo metu buriasi ir Al-Anon grupė. Jos tikslas – padėti alkoholizmu sergančių žmonių artimiesiems atgauti vidinę pusiausvyrą, ramybę ir viltį. Baimindamiesi atpažinimo ir pasmerkimo, kai kurie kupiškėnai linkę važinėti toliau ir dalyvauti kitų miestų grupių veikloje.

O kaip viskas prasidėjo, kaip atsirado Anoniminių alkoholikų draugija? 1935 m. Amerikoje Bilas ir Bobas, du alkoholikai, susitiko pasikalbėti ir pabendrauti. Susitiko tam, kad negertų. Drąsino vienas kitą, mokėsi vienas iš kito. Taip ir šiandien daro AA nariai.

Vienas iš atviro susirinkimo dalyvių atvirai organizatoriams pasakė, kas jam nepatinka AA susirinkimuose. Formalizmas, kam jo reikia, kam nuolat kartoti tą įgrisusį „aš esu alkoholikas“.
Liežuvis klauso proto, paklūsta mąstymui. Alkoholikas Sigitas į smalsaus dalyvio pastabą atsakė: „Ir man vis atrodydavo, kad visos bėdos ir problemų priežastys yra aplinkui, jos kitų žmonių, ne mano, kol nesupratau, kad didžioji bėda slypi mano viduje. Keistis turiu aš, o ne kiti. Ir tai primenu sau nuolat.“