Mugėje pristatyta knyga „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“. Pokalbį moderavo Mykolas Jurgis Drunga (dešinėje). Diskutavo Saulius Žukas, Egidijus Aleksandravičius, Daiva Dapkutė.
Nomedos Simėnienės nuotrauka
Vasario 20–23 dienomis vykusi dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė sostinę pavertė tikru traukos centru. Mugėje buvo galima sutikti ne tik žinomus Lietuvos žmones, knygų autorius, dalijančius autografus.
Į vadinamuosius knygų atlaidus suvažiavo ir daug kraštiečių knygos mylėtojų. Šiemet mugėje pasirodė Kupiškio kultūros centras, istorikė Aušra Jonušytė pristatė monografiją apie Skapiškį, o kupiškėnas fotografas Darius Babelis atvyko su knyga, į kurią sudėti gražiausi gamtoje jo užfiksuoti kadrai.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Laukė naujienos
Lietuvoje lankėsi ir Jono Meko sūnus Sebastian (kairėje). Nuotraukoje kartu su menininku Stasiu Eidrigevičiumi laiko jo šiai mugei ir Jono Meko atminimui sukurtą plakatą.
Nomedos Simėnienės nuotrauka
Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ surengtos mugės organizatoriai šiemet šūkiu pasirinko Jono Meko žodžius „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Ypatingas mugės dėmesys skirtas mirusio kino menininko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms.
Savo gyvenimu bei darbais laisvę skelbusio menininko žodžiai puikiai atspindi mugės esmę – atvira ir be formulių, skelbianti laisvę kūrybai, veiksmui ir žodžiui.
J. Meko atminimui surengta paroda, diskusija, pristatyta audioknyga, parodytos dvi kino juostos. Specialų mugės plakatą sukūrė menininkas Stasys Eidrigevičius.
Per visas keturias dienas mugėje įvyko daugiau kaip šeši šimtai renginių – knygų pristatymų, pokalbių, diskusijų, parodų, koncertų, kino filmų, kūrybinių dirbtuvių visai šeimai. Mugėje dalyvavo 380 leidyklų.
Pasak Vilniaus knygų mugės organizatorių, šį kartą rekordininkėmis tapo kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Į susitikimus su jomis netilpo visi norintys žmonės.
Po susitikimo su lankytojais Prezidentė D. Grybauskaitė skaitytojams autografus dalijo net pusantros valandos.
Susitiko kraštiečiai, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus ir leidyklos „Apostrofa“ direktorė Giedrė Kadžiulytė.
Nomedos Simėnienės nuotrauka
Antra Lietuvos rekordininkė – bestselerį „Petro imperatorė“ parašiusi Kristina Sabaliauskaitė. Jos romano tiražas iki šiol negirdėtas Lietuvai – 70 tūkstančių egzempliorių. Apie šią knygą nemažai kalbėta ir per kitus mugės renginius bei diskusijas.
Sausakimšos salės buvo ir per susitikimus su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda, rašytoja Undine Radzevičiūte ir kitais Lietuvos autoriais, svečiais iš užsienio.
Taip pat dalis renginių skirta Vilniaus žydų Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams – nuo diskusijų apie žydų kultūros aktualumą iki holokaustą patyrusios tautos kultūros pateikimo vaikams.
Knygų mugės lankytojų laukė dvi naujienos. Pirmiausia daugiau dėmesio paaugliams – įprastą vaikų salę pakeitė jaunimo salė. Čia veikė paaugliams skirtų renginių erdvė „Jaunimo taškas“.
Be to, šalia muzikos salės įsikūrė Lietuvos kultūros centrų erdvė. Šiemet čia dalyvavo apie dvidešimt kultūrinės veiklos atstovų iš visos Lietuvos, tarp kurių – ir Kupiškio kultūros centras.
Kupiškiu domisi
Pirmą kartą knygų mugėje Lietuvos kultūros centrai pristatė savo kūrybinę veiklą. Nuotraukoje – Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studijos atstovės (vadovė Vilija Morkūnaitė).
Vilės Leščinskienės nuotrauka
Vilniaus knygų mugėje Kupiškio kultūros centro darbuotojos pristatė įvairią mūsų krašto kultūrinę veiklą. Pasak direktorės Jolitos Janušonienės, specialiai ta proga išleistas informacinis lankstinukas, į kurį sudėti svarbiausi metų renginiai, reprezentuojantys Kupiškio kraštą. Tai ir profesionalių teatrų festivalis „Art do“, vaikų teatrų festivalis „Vaikai ir lėlės“, Skapiškyje vykstantis tarptautinis teatrų festivalis „Pienės pūkas“, kiti renginiai.
„Sugalvota labai graži Nacionalinio kultūros centro iniciatyva, kiekvienas žiūrovas, gavęs skrajutę ir surinkęs mugėje dalyvavusių kultūros centrų simbolinius antspaudus, galėjo atsiimti specialią dovaną – USB atmintuką.
Norėdami ją gauti, žmonės turėjo progą aplankyti visus kultūros centrus ir iš arti su jais susipažinti. Dar tikrai yra lietuvių, kurie nežino, net kuriame regione yra Kupiškis, tačiau yra ir tokių, kurie apie šį miestą girdėję, ne kartą čia apsilankę ir nori sužinoti dar daugiau“, – sakė J. Janušonienė.
Direktorės teigimu, per keturias mugės dienas susidraugauta su kitais kultūros centrais. Apsikeista kontaktais, vėliau ketinama apsilankyti vieniems pas kitus, mainytis kolektyvais, taip bendradarbiaujant tikimasi sustiprinti mėgėjų kolektyvų veiklą.
Monografija ir fotografijų knyga
Monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Aušra Jonušytė vaišino Editos Kriaučiūnienės iškeptu tortu.
Klaudijaus Driskiaus nuotrauka iš Aušros Jonušytės albumo
„Litexpo“ parodų rūmų konferencijų salėje paminėtas monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ 25-metis. Per tą laiką „Versmės“ leidykla išleido 38 knygas – tarp jų ir dvi monografijas apie Kupiškio kraštą.
Vieną iš paskutiniųjų 37-ąją leidyklos monografiją „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ pristatė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė, leidinio vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Aušra Jonušytė.
Svarbią progą priminė ir A. Jonušytės iš Kupiškio atsivežtas didžiulis Editos Kriaučiūnienės iškeptas tortas, ant kurio puikavosi užrašas „Valsčių monografijoms – 25 Kupiškis–Skapiškis“. Šio torto paragauti pristačius monografijas laukė versmiečiai ir būrys smaližių.
Šioje knygų mugėje gamtos fotografas Darius Babelis leidyklos „Lututė“ stende pristatė Lietuvos gamtos mylėtojams skirtą knygą „Akimirkos, kada sustoja laikas…“ Tai jau ne pirma kupiškėno išleista knyga. Prieš keletą metų jis yra išleidęs knygelę vaikams „Šmiru šmiru paslapčia“.
Šviesaus atminimo žurnalistų Eugenijos ir Rimanto Urbonų jauniausia dukra Veronika Urbonaitė-Barkauskienė pristatė savo knygą „90-ųjų vaikai tampa tėvais“. Autorė yra sociologė, trijų vaikų mama ir tinklaraščio „Pterodaktilis“ sumanytoja.
