NUO MUŠTYNIŲ IKI ETIKETO

Vilė Leščinskienė,
žurnalistė

Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo skubiai skaičiuoja likusias valandas, o artėjantis kovas skelbia pavasario pradžią. Dienos ilgesnės, saulė danguje šviečia vis ilgiau, o apie ankstyvą pavasarį išduoda pirmiau laiko žydinčios snieguolės, prasikalusios tulpės ir žieminiai česnakai. Verslininkai jau ieško darbuotojų, norinčių prekiauti mugėse grybukais, riestainiais, molinėmis švilpynėmis ir kita atributika savaitgaliais – pavasariop bus daugiau švenčių.

Mes lietuviai – ne brazilai, kurie moka švęsti gyvenimą, bet pasilinksminti mėgstame. Švęsti reikia, tačiau kartais persistengiama. Turbūt iš to ir atsirado posakiai-pasiteisinimai „kokia gi šventė be muštynių“ ar „jei po šventės kitą dieną nebūna gėda, tai tas pats, kas šventės nebuvo“. Deja, dažniausiai, dėl pasilinksminimuose besiliejančio alkoholio įvyksta ne tik muštynės, bet ir daugelis kitų šiurpą keliančių incidentų.

Antai vieną vakarą Vilniaus naktiniame klube išžaginta aštuoniolikmetė. „Mažiau lakt reikia ir raitytis ir nieko nebus“, – interneto erdvėje nuskambėjęs jauno pareigūno pasisakymas sulaukė kritikos strėlių, ir nors vaikinas viešai atsiprašė, jo poelgį svarstys Lietuvos policijos pareigūnų etikos komisija.

Atsakingas nuomonės reiškimas viešojoje erdvėje – tik vienas iš daugelio taktiško elgesio punktų. Etiketo knygose rašoma, kaip elgtis šventėse, pobūviuose, prie stalo ir viešose vietose. Tai visas atskiras mokslas.

Etiketas nėra tik mokėjimas pasisveikinti ar susilaikymas nuo keiksmažodžių viešoje vietoje. Literatūroje papunkčiui nurodoma, kaip rengtis, einant į oficialius ar paprastus vakarėlius, į svečius ar viešą vietą.

Nagrinėdama etiketo vingrybes radau nemažai elementarių, bet dažnam jau primirštų gyvenimiškų tiesų. Kai kurios iš jų privertė nurausti. Pavyzdžiui, kad ir kaip jauku ar skaniai valgydina, negalima pernelyg ilgai užsisėdėti svečiuose, nes tai apsunkina šeimininkus. O šiems nepatariama įkyriai siūlyti vaišes ir svečiui viską, ką įsidėjo į lėkštę, pabaigti suvalgyti.

Viešose vietose patartina ilgai neįsispoksoti į vieną žmogų, rodyti į ką nors pirštu (kaip vyresnės kartos atstovai mėgsta sakyti, „ne Amerikoje esi“), pavalgius nagu krapštyti dantis ar įsižeidus trankyti durimis. Jei esate rūkantis, prieš užtraukiant dūmą derėtų pasiklausti aplinkinių leidimo.

Svečiuose ar per šventes negražu šalia savęs ant stalo pasidėti mobilųjį telefoną, nes susidaro toks įspūdis, kad laukiate skambučio ir nekantraujate iš čia išskuosti. Jei norite palikti šventės vietą anksčiau nei visi, turite tai padaryti nepastebimai, nesukėlę streso šeimininkams. O jeigu per šventę jus kas nors įžeidė, geriau neatsikirsti ir išeiti iš vakarėlio. Beje, pobūviuose ne laikas ir ne vieta dejuoti apie savo ligas, skolas ir kitokius nemalonumus.

Važiuojant autobusu šalia sėdinčių keleivių derėtų atsiklausti, ar galima pradaryti langą, o jei pats vairuojate, etiketo taisyklės primena, kad reikia laikytis eismo kultūros, – praleisti pėsčiuosius, prie vairo kumščiu negrūmoti ir be reikalo nesignalizuoti. Taip pat nurodoma, kad vairuojant po lietaus reikia pagalvoti ir apie gatve einančių žmonių saugumą, per balas važiuoti lėtai, nes antraip purvinu vandeniu aptėkšite gatvės praeivius ar kitą automobilį. Etiketo taisyklės šiuo atveju nuo neatsakingų vairuotojų šiek tiek apsaugo damas – pažymima, kad einant šaligatviu porai, vyras eina labiau į kelio pusę, o moteris žengia įsikibusi į jo dešinę parankę. Tarp kitko, jei einant gatve į jus kas nors kreipiasi šaukiniu „ei, tu“, geriau eiti kaip ėjus ir į tokį asmenį neprivaloma atsisukti.

Etiketo knygose taip pat nurodoma, kaip rengtis, kad apranga sulauktų komplimentų, o ne badytų kitų žvilgsnius. Rekomenduojama paisyti ne mados, o saiko ir vilkėti tai, kas dera pagal amžių, figūrą, profesiją. Nedera rengtis provokuojamais drabužiais su giliomis iškirptėmis, labai trumpais sijonais, tačiau nereikia ir persistengti, užsimaskuoti nuo kaklo iki kojų pirštų. Be to, patariama vengti papuošalų gausos ir saikingai naudoti makiažą. Kitaip tariant, kuo mažiau, tuo geriau.

Punktus galėčiau vardyti ir vardyti, bet jų esmė paprasta. Viešumoje svarbu elgtis padoriai ir jausti saiką. Etiketo nurodymus galima pavadinti savotiškais doros įsakymais. Jei jais vadovautumės, viešose vietose ir šventėse nekiltų konfliktų, prasidedančių pasiteisinimais, kad jis ar ji į mane ne taip pažiūrėjo, prie manęs užsirūkė ar pasityčiojo iš mano suknelės. Antra vertus, jie verčia mus būti idealiais žmonėmis, kurie nežiovauja, nepavargsta ir visada šypsosi. Tik kaži, ar taip gali būti, nes visi mes – žmonės.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo