Kęstutis Žiūra mokė sąmoningumo virtualioje erdvėje.
Autorės nuotrauka
Vasario 10–15 dienomis visoje Lietuvoje minėta saugesnio interneto savaitė.
Ta proga vasario 13 dieną Alizavos pagrindinėje mokykloje lankėsi „Telia“ specialistas, „Augu internete“ mentorius, Panevėžyje gyvenantis kupiškėnas Kęstutis Žiūra. Svečias vaikus mokė susikurti stiprų slaptažodį, patarė, kaip elgtis, gavus žinutę iš nepažįstamo asmens, ir ką daryti pakliuvus į internetinių sukčių pinkles.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Slaptažodis iš mėgstamiausio eilėraščio
Vasario 11-ąją, Saugesnio interneto dieną, septynioliktą kartą mini daugiau nei pusantro šimto viso pasaulio šalių. Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualias skaitmenines problemas, skatinti saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis.
Lietuvoje įvairi veikla, skirta interneto vartotojų sąmoningumui stiprinti, vyko visą savaitę. Renginius organizavo bibliotekos, mokyklos ir kitos šalies įstaigos.
Alizavos pagrindinė mokykla saugesnio interneto savaitę paminėjo per temines pamokas. Viena skirta pradinukams, antra – 5–10 klasių mokiniams. Sąmoningumo virtualioje erdvėje pamokas savanoriškai vedė telekomunikacijų specialistas K. Žiūra.
Tiek pradinių, tiek vyresnių klasių mokiniai svečią stebino žingeidumu. Vieni domėjosi, kodėl egzistuoja virusai, antri juokaudami smalsavo, ar galima, ir jei galima, kaip įsilaužti į elektroninį dienyną. Iš keleto užduotų vyresnių klasių mokinių klausimų matyti, kad jie apie programavimą ir kompiuterius išmano daug daugiau nei dėstoma per informatikos pamokas.
Kiekvienos paskyros kūrimas prasideda nuo vartotojo vardo ir slaptažodžio. Pastarasis, jei gerai sugalvotas, programišiams gali būti sunkiai įveikiamas. Deja, realybė visai kitokia, nes dar yra nemažai slaptažodžių, kurie primityvūs ir sukčių lengvai pergudraujami. Tai paeiliui įrašyti skaičiai, vienas trumpas žodis, o dar baisiau, kai slaptažodžiu tampa asmens gimimo data.
Tada sukčiams įsilaužti į svetimą elektroninį paštą, socialinio tinklo profilį ar kitus prisijungimus – vieni juokai. Per svetimas paskyras jie gali valdyti jūsų informaciją ir netgi finansus. Todėl labai svarbu susikurti stiprų slaptažodį ir jo niekam neatskleisti, nebent tėvams.
K. Žiūra mokiniams parodė specialią programą, kurioje jie galėjo pasitikrinti slaptažodžio stiprumą. Programos pateikti atsakymai buvo skirtingi. Vienų slaptažodžiai išgliaudomi per porą dienų, antrų per metus ir ilgiau. Tokie rezultatai nėra patys geriausi. Slaptažodis laikomas stipriu, kai programa parodo, kad jis neiššifruojamas milijonus metų.
Kaip tokį susikurti? Telekomunikacijų specialistas pademonstravo, kad tai visai paprasta. Tereikia prisiminti mėgstamiausią eilėraštį ir, kad paprasčiau būtų atsiminti, eilėraščio žodžių pirmąsias raides sukombinuoti su įsimenamais skaičiais. Pavyzdžiui, dainelės „Du gaideliai“ tekstą „du gaideliai, du gaideliai“ supaprastinus iki „d g d g“ ir įmaišius skaičių atgaline tvarka, būtų slaptažodis d4g3d2g1. Tai ne tik gana stipru, bet ir lengvai įsimenama. O jei į slaptažodį būtų pridėta skyrybos ženklų ar tarptautinių simbolių, jis taptų sunkiai iššifruojamas net pažengusiems, programinį kodą suprantantiems, sukčiams.
Mokė kritiškai vertinti
Šiais laikais, kai dažnas pradinukas į mokyklą eina su išmaniuoju telefonu, tėvų ir mokytojų pareiga vaikus supažindinti su virtualioje erdvėje tykančiomis grėsmėmis. Viena jų – nepažįstamų žmonių skambučiai ir žinutės.
„Pašalinkite visus nepažįstamus draugus ir sekėjus. Tarp nepažįstamų žmonių gali būti vagis, kuris seka jūsų profilį ir informaciją apie jus. Jokiu būdu nesigirkite, kur vykstate, ką brangaus įsigijote. Tai tolygu pakviesti vagį ir sakyti – prašom, pasiimkite iš manęs, ką tik norite“, – mokė K. Žiūra.
Telekomunikacijų specialistas ragino vaikus neatsiliepti į nepažįstamų asmenų skambučius, o juo labiau jei skambina iš kitų šalių. Jei yra galimybė, tokius numerius geriausia užblokuoti. Telefoniniai ir internetiniai sukčiai dažnai taiko psichologinį spaudimą, t. y. iškvočia iš žmogaus tokią informaciją, kurią panaudos prieš jį patį. Jei taip jau nutiko, kad atsiliepėte, šiukštu nepažįstamiems negalima atskleisti savo vardo, adreso, tėvų vardų, jų darbovietės ar kitos asmeninės informacijos.
K. Žiūra mokiniams aiškino, kaip atpažinti melagingą informaciją internete. Tai vadinamosios netikros naujienos. „Augu internete“ mentorius vaikams parodė pavyzdį, kaip filmuotoje medžiagoje kalbantį politiką už kadro įgarsina panašaus balso tembro vyras, ir tai socialiniame tinkle pateikiama kaip to politiko kalba. Taip ir sukurpiama klaidinga informacija. Todėl K. Žiūra pabrėžė, kad internete pateikiamą informaciją reikia vertinti kritiškai. Jokiu būdu nesusivilioti neįtikėtinais pasiūlymais, į kiekvieną jų įsigilinti, ar čia nepaslėpta kokia gudrybė. Juk niekas nedalija už dyką naujausių telefonų, milijoninių prizų, be to, nėra legalių darbo pasiūlymų, kai skelbiama, kad nieko nereikės veikti, o pinigai byrės kaip iš gausybės rago.
Taip pat svečias vaikams akcentavo, kad naršant internete, žaidžiant žaidimus ar kitaip naudojantis pramogomis išmaniajame telefone, jokiu būdu neleisti programoms naudotis jūsų duomenimis – nuotraukomis, adresais, bet ir jūsų buvimo vieta, kurią nustato jūsų telefonas.
Elektroninės patyčios – netoleruotinos
Per vyresnių klasių mokinių pamoką daugiau dėmesio skirta elektroninių patyčių prevencijai. Anot K. Žiūros, elektroninės patyčios yra vienas skaudžiausių internete išsikerojusių dalykų. Jei tokios patyčios iš jūsų artimos aplinkos persikėlė į internetą, jų negalima toleruoti. Pirmas žingsnis – padėti nuskriaustajam. Patyčių objektą palaikyti, patyčių neskleisti ir apie tai pranešti tėvams, auklėtojams, jei reikia ir policijos pareigūnams.
Virtualų psichologinį smurtą naudoja ir juodojoje rinkoje klestintys internetiniai sukčiautojai. K. Žiūra paauglių auditorijai parodė trumpą filmą, kuriame atskleidžiamos sukčiavimo subtilybės. Filme vyrauja sekstingo (apnuoginto kūno nuotraukų internetiniuose susirašinėjimuose) tema. Apsimetėliai, pasinaudoję kitų asmenų nuotraukomis, prisistato neva kaip žavios merginos ar atletiški vaikinai ir internetu prikalbina jaunuolius, kad nusifotografuotų ar nusifilmuotų nuogi. Kai šie sutinka, sukčiai verčia pervesti pinigus, o jei ne – vaizdus pamatys visa mokykla, miestas ar bus paskleisti internete. Užspeisti į kampą jaunuoliai neturi kitos išeities ir perveda sukčiams pinigus. Dažnai vieno pervedimo nepakanka, paaugliai yra nuolatos šantažuojami ir bijo apie tai pranešti tėvams ar kitiems suaugusiems asmenims.
„Sekstingas – labai slidus dalykas. Bet kokia apraiška turi būti netoleruojama ir pranešama tėvams, auklėtojams, policijai. Jei nuotraukos jau išsiųstos, jokiu būdu nereikia sutikti su jų sąlygomis. Jei vaizdai jau paviešinti, tai reikia rasti stiprybės, nebijoti iš savęs pasijuokti.
Vadovaukitės šaltu protu. Netikėkite pasakomis. Saugokite savo asmeninius duomenis ir neskelbkite perteklinės informacijos“, – pamoką užbaigė K. Žiūra.
