DEIVIDAS IR EVERESTA ŠILERIAI: „APIE DARBĄ NEKALBAME TIK SEKMADIENIAIS“

Šį balandį bus lygiai metai, kai Deividas ir Everesta Šileriai įkūrė nuosavą verslą – teikia išmaniosios technikos remonto paslaugas. „Ką darome kartu, viskas pavyksta tobulai“, – džiaugėsi sutuoktiniai.
Autorės nuotrauka

Sakoma, kad visi gyvenimo dalykai nutinka ne veltui. Kas galėjo pagalvoti, kad paauglystės metais senelių padovanotas kompiuteris Deividui Šileriui nulems būsimą ateities profesiją, internetu jis susipažins su žmona Everesta ir jiedu įkurs šeimos verslą. Dvidešimt keturias valandas per parą kartu praleidžiantys sutuoktiniai tvirtino, kad vienas kitam nenusibosta. Priešingai – kad ir ką drauge darytų, gali viską – net kalnus nugriauti.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Norėjo dirbti savarankiškai

„Prieš dvidešimt metų kompiuterius turėjo dar visai nedaug žmonių, o aš jau buvau tas laimingasis“, – šypsojosi D. Šileris.

Tuo metu jam buvo dvylika metų, kai gavo išsvajotą dovaną iš savo senelių – stacionarų kompiuterį.

Nuo tada kompiuteriai yra didžiausias Deivido pomėgis. Jis, kaip ir kiti bendraamžiai, mėgo žaisti kompiuterinius žaidimus, klausytis muzikos, bet vis reikėdavo pasukti galvą, iš kur gauti įsirašyti šių pramogų. Prisimena, kad pirmos to meto laikmenos, vadinamieji diskeliai, buvo labai mažos talpos, tad reikėdavo net trijų diskelių vienai dainai įrašyti. Vėliau, diskelius pakeitus kompaktiniams diskams, Deividas buvo tas žmogus, kuris savo draugams į juos įrašinėdavo dainas.

Sekmadienius Šilerių šeima skiria kelionėms, pramogoms, poilsiui.

Sugedus pirmam kompiuteriui, reikėjo pačiam jį taisyti. Deividas pajuto, kad ši veikla jam irgi patinka. Širdžiai mielas vaikystės užsiėmimas „pats sugadini – pats tvarkai“, paskatino vaikiną rinktis techninę studijų kryptį. Baigęs Panevėžio kolegiją D. Šileris tapo diplomuotu kompiuterių techniku.

Po studijų Deividas įsidarbino pagalbiniu darbuotoju kompiuterių remonto salone. Šį darbą dirbo ir Panevėžyje, vėliau ir Kupiškyje, bet visada jautė, kad dirbti samdomą darbą – ne jam. Nors D. Šileris žinojo, kad dirbs savarankiškai, tačiau nė nenumanė, kad šį tikslą įgyvendins sukūręs šeimą.

Tai nutiko prieš aštuonerius metus, kai Deividas susipažino su Everesta.

„Susiradome vienas kitą internete. Aš gi kompiuterių remontininkas, į šokius nevaikštau“, – juokėsi D. Šileris.

Pasak Everestos, Deividas buvo tas žmogus, kuris užgydė širdies žaizdas iširus nesėkmingai pirmai santuokai. Išsiskyrusi jauna mama su pusantrų metų sūnumi iš Panevėžio grįžo į gimtąjį Kupiškį ir internete susipažinusi su Deividu po savaitės virtualių susirašinėjimų nutarė susitikti prie Kupiškio kultūros centro. Po šio pasimatymo abu nusprendė, kad jiedu vienas kitam skirti. Everesta su sūnumi greitai atsikraustė pas Deividą, pora susituokė, o po kelerių metų gimė sūnus Nojus.

Deividą teigiamai priėmė ir Everestos sūnus Ignas. Pasak mamos, Ignas su Deividu labai greitai susidraugavo ir matyti, kad juodu sieja stiprus ryšys.

„Tarp kitko, judviejų gimtadieniai beveik tą pačią dieną. Ignas lygiuojasi į Deividą, sūnui dar tik bus devyneri, bet jis labai gerai moka anglų kalbą ir domisi kompiuteriais“, – pasakojo E. Šilerienė.

Investicijos atsipirko

Praeitų metų balandį Šileriai įkūrė šeimos verslą. Pradžioje tik Deividas remontavo išmaniąją techniką, kiek vėliau prisijungė ir Everesta.

Deividas ir Everesta kartu jau aštuonerius metus.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovų albumo

„Visi priedai ir aksesuarai yra žmonos iniciatyva. Ji yra dirbusi mobiliųjų, išmaniųjų telefonų ir jų priedų pardavimo, remonto srityje. Be to, ji labai kruopšti. Kai kurios išmaniųjų telefonų dalys yra tokios smulkios, kad jei ne mano žmona, būčiau pražuvęs“, – įsitikinęs D. Šileris.

Paklausti, ar nenusibosta nuolatos būti kartu, sutuoktiniai atsakė, kad nors būna vienoje patalpoje, abu yra užsiėmę savo reikalais. Remontas – susikaupimo ir tikslumo reikalaujantis darbas, tad dažnai būna ir taip, kad tik grįžę namo sutuoktiniai vienas kitam pasipasakoja, ką per dieną nuveikė. Šiukštu to nedaro sekmadienį – tą dieną pora sutarusi nekalbėti apie darbą. Laiką skiria šeimos išvykoms, pramogoms ar tiesiog ilsisi.

„Mes turime tik vieną laisvą dieną per savaitę ir ją stengiamės išnaudoti prasmingai. Tą dieną, kai ilsimės, net telefonais neatsiliepiame. Nors mūsų darbas protinis, jis išvargina ne mažiau nei fizinis. Be to, mes dirbame savarankiškai. Tai reiškia, kad dirbame daugiau negu samdomi darbuotojai“, – kalbėjo pašnekovai.

Jų teigimu, pati verslo pradžia reikalavo nemažai finansinių investicijų. Svajonei turėjo paaukoti ne tik judviejų santaupas, bet ir skolintis iš artimųjų. Pagelbėjo ir geri draugai, giminaičiai, kurie prisidėjo darbu įrengiant patalpas. Sutuoktiniai pasidžiaugė, kad dar nepraėjo nė metai, o viskas atsipirko su kaupu.

Deividas ir Everesta klientų trūkumu nesiskundžia. Dar pačioje įsikūrimo pradžioje pora sulaukė didelio kupiškėnų palaikymo, matyt, kad mieste labai trūko greito telefonų, kompiuterių ir kitų prietaisų remonto, atvykstamojo remonto paslaugų.

„Kai tokie prietaisai sugenda, jie dažniausiai vežami tvarkyti į didmiestį, ten laukia savo eilės, suremontuojami ir vėl grąžinami. Tokie procesai ilgai užtrunka. Žmonėms patogiau akis į akį bendrauti su meistru, o ne jam pasislėpti už pardavėjos šypsenos. Be to, mes konfliktus visada sprendžiame kliento naudai. Nors kitąsyk tai mums nuostolinga, labai svarbu gerbti klientą ir palaikyti su juo gerus ryšius“,  – nedvejojo D. Šileris.

Jis su žmona prasitarė, kad ketina dar plėsti savo verslą, jau turi nusižiūrėję patalpas kitame mieste. Kada tai virs realybe, anksti prognozuoti, tačiau pora nedvejoja, kad tai, ko jie abu imsis, tikrai bus įgyvendinta.