2024/04/24

 

KUPIŠKĖNIŠKŲ VESTUVIŲ TAKAS – BŪTI, NEBŪTI IR KUR BŪTI

Toliau tęsiamos diskusijos dėl kupiškėniškų vestuvių tako ir apskritai dėl senovinių kupiškėniškų vestuvių tradicijos išsaugojimo ir sklaidos.

Kupiškio kultūros centre susirinkę rajono etninės kultūros puoselėtojai, rajono Savivaldybės, kultūros įstaigų atstovai išsakė daug skirtingų nuomonių šiuo klausimu.

Šį susitikimą vedė Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Alma Pustovaitienė ir amatininkas Audrius Laucius.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Diskusiją dėl kupiškėniškų vestuvių tako vedė Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Alma Pustovaitienė.

Įžanga – filmo ištraukos

Pirmiausia diskusijų dalyviams buvo parodytos ištraukos iš naujo filmo apie kupiškėniškas vestuves, kuris sukurtas „Kupkėmio“ vaidinimo „Vesėlios anoj šaly“ 20-mečiui paminėti (režisierė Jūra Jurėnienė, dailininkė Ingrida Rudzinskienė, filmuota Niūronyse, Arklio muziejuje, ir Kupiškyje).

Pasak A. Pustovaitienės, netrukus kupiškėnai bus pakviesti pažiūrėti šio filmo.

Prieš diskusiją A. Laucius jos dalyviams išdalijo lapus su 23 kupiškėniškų stotelių schema Kupiškio mieste.

Ar reikia išradinėti dviratį

Dėl kupiškėniškų vestuvių tradicijos išsaugojimo pirma pasisakė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Jos nuomone, kad toks takas būtų funkcionalus, gražiai įrengtas ir sulauktų turistų dėmesio, reikės labai daug lėšų. Deja, Savivaldybės biudžetas yra gana ribotas.

Audrius Laucius diskusijos dalyviams išdalijo lapus su kupiškėniškų vestuvių tako stotelių Kupiškio mieste projektu.

„Siūlau orientuotis į tai, ką jau turime, į ką esame investavę ir kas dar nėra iki galo panaudojama turizmui, edukaciniams užsiėmimams. Turiu omenyje Uoginių amatų centrą, Palėvenės dominikonų vienuolyną, Adomynės dvarą. Šios vietovės nuo Kupiškio nutolusios tik keliolika kilometrų. Jas būtų galima nesunkiai pritaikyti kupiškėniškoms vestuvėms. Turime mąstyti apie vietos patrauklumą klientui. Antai Uoginiuose yra užtektinai vietos ne tik atskleisti vestuviniams papročiams, bet ir surengti tokioms vaišėms, kokių klientas norės, arba su senoviškais valgiais.

Palėvenės bendruomenei vienai sunku vienuolyne plėtoti veiklą. Ji irgi galėtų prisidėti prie senovinių kupiškėniškų vestuvių tradicijos išsaugojimo. Adomynės dvare taip pat tam puiki aplinka. Šiose vietose būtų galima daryti, pavyzdžiui, mergvakarius, bernvakarius pagal kupiškėniškas tradicijas. Vargu, ar bus daug norinčių užsisakyti visas vestuvines apeigas. Turistams reikia suteikti galimybę pasirinkti, kokius jų fragmentus ir kur pamatyti“, – kalbėjo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus palaikė J. Trifeldienės nuomonę. Jis papildė, kad vestuvių takas gali būti tarp Uoginių ir Viktariškių. Visgi šiose vietose pakaktų autentiškumo.

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos atstovė Zita Sabaliauskienė siūlė nedelsti ir skleisti kvietimą visiems norintiems susituokti pagal senovinius kupiškėniškus papročius. Minėta infrastruktūra Uoginiuose, Palėvenėje ir Adomynėje neblogai tam tinka. Tuomet matysime, ar žmonėms to reikia, ar verta investuoti į naujo vestuvinio tako infrastruktūrą.
Iš principo tam pritarė ir Savivaldybės architektas Tomas Furmonavičius. Jis neišsižadėjo ir pateikto kupiškėniškų vestuvių tako idėjos mieste.

Alternatyvų ieškant

Mokytoja Daiva Palionienė sakė, kad vestuvių takas graži idėja. Jos nuomone, jis turėtų būti Kupiškyje, Kupos parke, edukacinės paskirties. Ten jau suprojektuoti takai. Pradžia tako galėtų būti prie Henriko Orakausko skulptūros, kur pavaizduota Kupa Lėvens glėbyje. Tokia mintis ir buvo prieš trejus metus. Kalbėta apie interaktyvias stoteles, puoštas tautodailininkų meniniais akcentais. T. Furmonavičius irgi pritarė D. Palionienei. Pastaroji dar pridūrė, kad vestuvės pagal senuosius papročius turėtų vykti tik sodyboje.

Diskusijoje dalyvavę kupiškėnai gimnazistai kėlė klausimą, ar kupiškėniškų vestuvių takui nestigs autentiškumo. Mat didžioji dalis tų stotelių, kaip pažymėta projekte, bus šiuolaikinio miesto, o ne kaimo teritorijoje. Be to, ir šalia pagoniško akcento – „Baltų gyvybės medžio.“

A. Pustovaitienės nuomone, kupiškėniškų vestuvių takas būtent Kupiškyje turi būti, o ne kažkur toliau. Uoginių amatų centrui ji pažėrė kritikos dėl to, kad ten daug pastatų ne kupiškėniško stiliaus, stinga autentiškumo. Dvarai apskritai ne senovinių kupiškėniškų vestuvių vieta, kaip ir vienuolynas.

Tautodailininkas Alfonsas Blažys pasiūlė, kad vestuvinio tako idėją labai tiktų įgyvendinti Svideniuose ir Lėvens slėnyje ties Zunte. Anot jo, Svideniuose yra išlikusių senovinių gryčių. Ten ir galėtų būti vestuvių pradžios taškas.

Tautodailininkų kupiškėnų vadovė Virginija Jurevičienė kalbėjo, kad tradicinių vestuvinių atributų, namų aplinkos šiai šventei puošimo dirbtuvėlės, edukaciniai užsiėmimai, kaip šiuolaikinėje buityje pritaikyti kai kuriuos puošybos elementus, kaip juos pasidaryti, galėtų vykti jų skyriaus būstinėje „Židinys“.

Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja Kristina Jokimienė išsakė nuomonę, kad vestuvinės tradicijos turėtų būti koncentruojamos vienoje vietoje, kad nereikėtų lakstyti iš vienos vietos į kitą. Viskam pateikti reikės daug darbo ir laiko. Norėtųsi pradėti šią sklaidą jau šiandien.

A. Pustovaitienė replikavo, kad šis takas – tai dešimtmečio planas.

Autorės nuotraukos

Tautodailininkas Vytautas Jasinskas atskleidė viešnagės Baltarusijoje patirtį. Pasak jo, ten įvairūs edukaciniai užsiėmimai vyko skirtingose sodybose. Vieni žmonės juos vaišino medumi, antri kepė tradicinius blynus, treti – demonstravo visokius amatus.

„Galime ir mes panašiai vestuvinių tradicijų sklaidą rengti. Kam naują gryčią Kupiškyje statyti (pagal vieno vestuvių tako iniciatoriaus sumanymą, buvusioje kareivinių teritorijoje reikėtų pastatyti etnografinę sodybą – aut. past.)
A. Laucius priminė, kad įgyvendinant vestuvinio tako idėją norima Kupiškį papuošti, suburti amatininkus.

Ką norime išsaugoti

Diskutuojant iškilo ir klausimas, ar norime kupiškėniškų vestuvių tako, ar turime tikslą išsaugoti senovines vestuvių tradicijas. Tos 23 stotelės – paveldas, ką saugosime. Jos gali būti visokios, nebūtinai kaip tako elementai.

Pagaliau nutarta, kad reikia ieškoti alternatyvų, koks būdas bus patrauklus perduoti, perteikti tas vestuvines tradicijas, kaip jas būtų galima pritaikyti įvairiems klientams.

A. Pustovaitienė pasiūlė diskusijose dalyvavusiems įvairių įstaigų atstovams pasvarstyti su savo bendradarbiais tuo klausimu ir per kitą susitikimą pateikti išsirutuliojusius pasiūlymus dėl kupiškėniškų vestuvių tako.

„Geriau ilgiau diskutuoti. Į tai įtraukti kuo daugiau žmonių nei priimti greitus ir nepamatuotus sprendimus“, – sakė ji.

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Kokios dar vestuvės??? Anksčiau, tai nors papročiuose kažkiek dorovės buvo. O dabar, tos pačios ir pagonės ir krikščionės ir žmonos ir meilužės. Viskas viename, nereikia nei vaidint.

  • Gal vertėtų pagalvoti apie darbo vietų kūrimą.
    Ir tam skirti kuo didesnį dėmesį, bei finansavimą.
    Gal jau užtenka šokių ir dainų mūsų miesteliui ?
    Nebesurenka žiūrovų į koncertus vykstančius kultūros namuose.

  • Pati ir ravėk savo burokus…Aš tai tik rūteles apsiraviu ir bernelių laukiu 🙂

  • Varge, jeigu tas takas dar ir koplytstulpiais bus,, papuoštas“.Nieko nėra baisiau už tą ,,liaudies meną“.

  • Šiaip tai Kupiškio krašte būdavo VESĖLIOS, ne vestuvės 🙂

  • Vargsai kupiskenai. Reikia myletis, vaikus, kaules auginti, cukrinius runkelius raveti, o ne apie vestuves svaigti. Niekam jos neidomios. Galima miske ant kelmo atsistojus susituokti, kam dar tie takai reikalingi? Gal cia kokia nekaltybe, pries 60 metu prarasta, jie simbolizuoja?

  • O kaip baigėsi Dijokalnio projektas, kur vaikai buvo vejami gūdžiam miške krūmų rauti? Ar tai nebus dar viena Pustovaitienės tuščia ambicija?

  • o jei ką , gerb H.ORAKAUSKO SKULPTŪRA vadinasi ,, bučinys “ ,

  • kam …. sviestas sviestuotas . tiesiog pgalvokime ar mes šiuolaikinėje visuomene beįdomus su savo archajiškais papročiais . sutinku – tradicijas reikia saugoti , o apeigas papročius palikime siauram rateliui . o kam bus įdomu – tikrai ateis , pažiūrės, pabus , pabendraus . geros dienos

  • Straipsnio pavadinime jokiu logikos klaidu nera. Reikia kazka dirbti, statyti, gaminti, klijuoti, pjaustyti, skaldyti, o ne apie kazkokias vestuves svaigti. Istizo kupiskio kulturos moterytes.

    • Morkunaites nebeprileidzia,tai nieko nebevyksta

  • Teikit paraiškas dėl projekto finansavimo Lietuvos Kultūros tarybai.

  • Straipsnio pavadinime įvesta logikos klaida.

  • Faktas, kad reikalas sureikšmintas. P.Zulonas, savo laiku tikrai blykstelėjo, su saviveiklininkų kolektyvais sugebėdamas parodyti ir užakcentuoti Lietuvai ir ne tik, būtent „Kupiškėnų vestuves . Tai buvo neblga režisūra, daug liaudiško jumoro ir žmonėms patiko. Aukštaitijoje, o ir visoje Lietuvoje senovinės vestuvės buvo labai panašios, bet P.Zulonas, kupiškėniškas iškėlė į matomą lygmenį, bet jos nėra kažkuo ypatingos ir išsiskirtų iš kitų Lietuvos kraštų tradicijų. Taip, išsaugot reikia ir būtent tarpukario Lietuvos laikmečio vestuvių tradicijas, nes prieš tai ir po to tos tradicijos buvo labai surusintos. Reikia iš naujo profesionaliai pastatyti naują spektaklį, pagal P.Zulono vestuvių scenarijų, kurį žmonės atsimintų bent 20 metų į priekį. Kupkėmis to tikrai nepadarys. Ir jokių takų (kalvarijų) čia tikrai nereikia.

    • Pritariu. Užtenka tų skulptūrų kur buvo. Aikštėje, kur nors pievutėje.

  • Pritariu. Baltiškas pagoniškas takas turi būti kuo tiliau nuo krikščionių takų ir kulto pastatų. Žygiuokit po Dijokalnius ar giliau į pelkes

  • Net neverta diskutuoti. Tai 2-3 žmonių kaprizai. O iš kur pinigai? Ar turit rėmėjus, kurie finansuotų 100%?

  • Projektuotojai privalo turėti ir savo ekonominį pamatą.
    O Kupiškio bedarbius išlaiko Europos Sąjunga?

  • Kupiskis atkrinta kaip variantas iš karto- Maximos, Norfos ar degalinių kaimynyste butu juokinga . Juk prie kostiumo nedevime kaliošų , nes netinka. Uoginiai arba Adomynė butu gerai.

  • Kaip Pustovaitienė liepė,taip ir darom,aptarėm darbo kolektyve.Bendra nuomonė : tikrai tam tinka tik dvarai,Uoginiai,o ne upelis prie Maxsimos,į kurią pusė lankytojų subėgs ledų pasipirkti.Tuo labiau,kad Kupiškis jau turi traukos centrą – marias, atstatomą sinagogą,aikštę su fontanu ir vertą dėmesio bažnyčią, o dabartinis vestuvių kupkėminis scenarijus labai jau pagoniškas,tai su miestu visai nesiderina.Atsigręžkit į kaimą,nuo kurio ir viskas prasidėjo.

  • Surugusios, dvokiancios senienos. Manau kad tas projektas nueis suniui ant uodegos. Geriau jau miskuose ir krumuose senoviniu kaulu, kaukoliu ieskoti. Sukurtume grazia mozaika.

  • Pirmiausia, lai Kupiškio ir atskirų seniūnijų švietimo ir meno atstovai (kartu su politikais) susėda prie vieno stalo ir sutaria, ar Kupiškis nori priimti seniūnijas, ar visas stoteles daryti mieste. Žmonės iš tokio tipo edukacinių pramogų išsineša emociją, o ne autentiškų trobos skliautų ir sienų vaizdą. Nesiūlau rengti vestuvių daugiabutyje, tik sakau, jei jau rajone turime dvarus ir vietas, kurios restauruotos ir laukia turistų, tai ir kvieskim juos čia atvykti, puikiai inscenizuodami ir atkurdami valgius ir pramogas, o ne sienas. Tie 20 km. į vieną ar kitą pusę, nei užsienio turistams, nei mokiniams, nei kitų miestų svečiams nesukels didelių problemų. Visai kita situacija, jei, dėl tam tikrų (daugeliui suprantamų)priežasčių, kažkas nori statyti naują, autentišką (šitie du žodžiai yra priešingybės) dvarą Kupiškio mieste ir taip viską vykdyti tik rajono centre. Ar tikrai, prie Maximos ir daugiabučių apsuptas dvaras bus autentiškas? Baltų vienybės medis, kad ir kaip tinka dabartinei valdžiai, tikrai neatspindi krikščioniško mokymo, kurio buvo vedami tarpukario lietuviai. O, būtent, kuo autentiškesnes tarpukario Kupiškėnų vestuves, o ne sovietmečiu liaupsintą vaidinimą,siūlyčiau atkurti. 🙂

Rekomenduojami video