Jeigu manote, kad visi bibliotekininkai yra nuobodūs knygų graužikai, klystate.
Iš Puponių kilusi Asta Kregždytė – Lietuvos aklųjų bibliotekos Panevėžio padalinio vyresnioji bibliotekininkė (atstovė regionams), studijuojanti verslą ir antreprenerystę, laisvalaikiu mėgstanti keliauti po Lietuvą ir svajojanti iš šoniaslydžio varžybų žiūrovės pagaliau tapti jų dalyve.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Troško pokyčių
Asta – diplomuota ikimokyklinio ugdymo pedagogė. Mergina daugiau nei penkerius metus dirbo auklėtoja įvairiuose Panevėžio darželiuose, bet galiausiai nusprendė, kad atėjo metas tobulėti, ir žūtbūt panoro kur nors studijuoti. Ilgai nedvejojusi A. Kregždytė 2016 metais įstojo į Kauno technologijos universitetą ir pasirinko verslo ir antreprenerystės (verslo idėjų kūrimo) studijas.
Pasak pašnekovės, ši studijų kryptis ją pritraukė tuo, kad yra skirta turintiems ambicijų kurti nuosavą verslą, vadovauti įmonėms ar pirkimo ir pardavimo, eksporto, žmonių išteklių ir kitose srityse. Taip pat mergina visada svajojo turėti nuosavą verslą.
Naujos pažintys studijų metais A. Kregždytę motyvavo keistis. Labai įsiminė vienos filosofijos dėstytojos ištarti žodžiai, kad Asta, kaip studentė, turi puikius vadybinius sugebėjimus ir turėtų siekti aukščiau, o ne būti vien tik auklėtoja. Šie žodžiai būsimąją magistrantę paskatino rinktis naują karjeros kryptį – ji įsidarbino Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) Panevėžio padalinyje vyresniąja bibliotekininke (atstove regionams).
Asta Kregždytė mėgsta keliauti po Lietuvą.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo
Tiko ir patiko
Kadangi Asta yra bibliotekos atstovė regionams, ji atsakinga už nemažą teritoriją, į kurią įeina Kupiškis, Biržai, Rokiškis, Utena, Visaginas, Zarasai, Pasvalys, Molėtai ir Ignalina.
„Mano darbas suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos apie LAB, kuri būtent teikia paslaugas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Savo darbą ir darbo laiką planuojuosi pati. Planuoju išvykas į kitus miestus, bendrauju su bibliotekos skaitytojais, taip pat padedu rengti įvairius renginius kolegei, su kuria kartu darbuojamės.
Mano kolegė Nijolė bibliotekoje dirba jau 41 metus. Jos dėka mokausi perprasti visas darbo bibliotekoje subtilybes. Kadangi iki tol nedirbau šioje srityje, turėjau išmokti daug naujų terminų, perprasti darbo specifiką. Pamenu, kad tokius žodžius, kaip formuliaras ar indeksai, sugebėjau prisiminti ir taisyklingai ištarti tik po kelių dienų. Dabar beveik viską perpratau ir jaučiu, kad man tai tinka ir patinka“, – pasakojo A. Kregždytė.
Asta prisipažino, kad draugai ir artimieji buvo nustebę, kai sužinojo apie tokį karjeros šuolį, kadangi nė vienas neįsivaizdavo jos dirbančios bibliotekoje. Niekas negalėjo patikėti, kad Astos darbas yra dinamiškas, reikalaujantis verslumo, lankstumo, komunikabilumo, priešingai, manė, kad ji, kaip asmenybė, negalės naujame darbe tinkamai atsiskleisti. Todėl mergina turėjo aiškinti, kad jaučiasi laiminga galėdama padėti regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Atrado garsines knygas
Bibliotekininkė ne tik lankosi Aukštaitijos regionuose, bet ir padeda neregiams pažinti pasaulį per knygas. A. Kregždytė teigė, kad tarp neregių yra ir skaitančių, ir neskaitančių žmonių, todėl bibliotekos klientams siūlo Brailio rašto knygas ir garsines knygas.
„Jie lygiai tokie pat žmonės, kurie nori žinoti, kas vyksta šiame pasaulyje, tik jiems sudėtingiau, nes negali daryti įprastų dalykų kaip mes. Neregiai negali žiūrėti žinių per televizorių ar, išėję pasivaikščioti, pasigrožėti gamta – besileidžiančia saule, žvaigždėmis danguje. Regėjimo negalią turintys žmonės labai puikiai užuodžia, jaučia per lytėjimą. Vis tiek jiems reikia mūsų, reginčių žmonių, pagalbos ir supratimo. Deja, to neretai pas mus, reginčiuosius, trūksta – neregys ir silpnaregis aplenkiamas, užmirštamas, nuvertinamas.
Garsinės knygos man pačiai buvo didelis atradimas. Tai knygos, kurias savanoriai ar diktoriai įgarsina studijoje. Tos knygos pritaikytas regos negalią turintiems žmonėms, skaitančių neregių pasaulį daro turtingesnį“, – kalbėjo vyresnioji bibliotekininkė regionams.
Dirbdama bibliotekoje Asta džiaugėsi iš naujo atradusi skaitymo džiaugsmą. Mėgstamiausia – grožinė literatūra, bet dėl studijų priversta skaityti ir mokslines knygas. Bibliotekininkė juokavo, kad ši jos ir universiteto „santuoka“ tęsis dar dvejus metus.
Ne piniguose laimė
Asta tuščiai nešvaisto laiko ir laisvalaikį stengiasi praleisti turiningai, labai mėgsta keliauti po Lietuvą. Tad kai tik gali, sėda į automobilį ir lekia ten, kur dar nėra buvusi. Pašnekovės teigimu, dauguma tautiečių neįvertina šalies grožio ir mieliau keliauja į užsienį. Astai svetima ir tai, kad žmonės vaikosi didelio atlyginimo, kuo daugiau uždirba, tuo daugiau pinigų trokšta.
„Lietuvoje nėra blogai gyventi. Kodėl dauguma emigrantų grįžta į savo šalį? Ir čia galima užsidirbti, tik reikia dirbti. Nesu godi. Kiek uždirbu, man pakanka. Kai pradėjau dirbti bibliotekoje, supratau, kad reikia branginti tai, ką turiu, – šeimą, draugus ar net augintinį. Džiaukimės paprastais dalykais, kad šiandien galime matyti, užuosti, girdėti. Gyvenimas yra nuostabus“, – įsitikinusi Asta.
Taip pat mergina domisi automobilių šoniaslydžiu (angl. drift) ir tvirtino svajojanti nors kartą dalyvauti šiose ekstremaliose varžybose. Anot A. Kregždytės, kol kas ji yra tik šios automobilių sporto šakos gerbėja ir žiūrovė. Tačiau kas žino, gal vėliau pavyks išpildyti šį norą.
