GRĮŽTA MĖLYNOMIS KOJOMIS, BET SU ŠYPSENA VEIDE

Suvaldyti aviną Mariui – vieni juokai. Svarbiausia saugotis smailių jo ragų.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo

Vieni avis skaičiuoja prieš miegą, antri jas augina, o antai Marius Klemunskis iš Lukonių kaimo – jau trečius metus kailiniuotąsias kerpa. 23 metų vaikinas šio amato išmoko iš tėčio, avių kirpėjo Virginijaus Klemunskio, ir vien tik Lietuva žada neapsiriboti – planuoja pasisemti patirties ir užsienyje.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Tėtis – didysis mokytojas

Įprasta M. Klemunskio darbo diena prasideda kelyje – ryte vaikinas kartu su tėčiu sėda į automobilį ir važiuoja vis į kitą Lietuvos kraštą. Ten jų laukia bandos vilna apaugusių avių, kurias būtina apkirpti.

Pašnekovas savo tėtį, ilgametį avių kirpėją V. Klemunskį, vadina didžiuoju mokytoju. Mariaus tėtis avis išmoko kirpti Ispanijoje, kur ilgus metus gyveno su šeima.

„Tėtis su šiuo amatu susidūrė netikėtai. Pažįstami jo draugai ispanai pasiūlė tapti avių gaudytoju. Kadangi jam neblogai sekėsi, paprašė padirbėti ilgiau. Galiausiai ispanų kirpėjų komanda iširo ir tėtis gavo pasiūlymą mokytis kirpti aveles. Į kursus nebuvo lengva patekti, ir trys dienos avių kirpimo pamokų kainavo apie 300 eurų. Ispanijoje tėtis šiuo amatu vertėsi 10 metų, o Lietuvoje avis kerpa jau 7 metus“, – pasakojo patyrusio avių kirpėjo sūnus.

Marius savarankiškai kerpa avis jau trejus metus. Stebėdamas tėčio darbą, vaikinas pamažu įsitraukė į šią veiklą pats. Jaunasis avių kirpėjas teigė, kad karjerą pradėjo nuo to paties kaip ir tėtis – gaudė avis. Vėliau tėtis išmokė sūnų karpyti avims kanopas, duodavo pabaigti nukirpti lengvesnes vilnos vietas. Supratęs, kaip reikia guldyti žirkles, M. Klemunskis kartu su tėčiu susiruošė į pirmą savo, kaip avių kirpėjo, darbo dieną. Iš beveik 700 avių Marius su tėčio pagalba nuo pradžios iki galo nukirpo 19 avių.

Marius Klemunskis per dieną gali apkirpti iki 100 avių. Darbas fiziškai sunkus: reikia ir nugarą saugoti, ir kojas, antraip jos bus nusėtos mėlynėmis.

Su laiku vaikinas tiek įgudo, kad dabar per dieną gali nukirpti iki 100 avių. Anot M. Klemunskio, darbas nelengvas. Marius dažnai grįžta namo mėlynėmis nusėtomis kojomis. Tai avių darbas. Ypatingai reikia saugoti nugarą, nes avis – gyvas padaras – muistosi, spardosi, o vienu metu reikia sugebėti ją išlaikyti ir kartu iš visų pusių apkirpti.

„Be tvirtos nugaros šio darbo nepadirbsite“, – mano M. Klemunskis.

Šis darbas avių kirpėjui patinka tuo, kad galima keliauti ir susipažinti su naujais žmonėmis. O smagiausia, kai nuvyksti pas žmogų ir padarai darbą, su kuriuo jis pats sunkiai susidorotų.

Prasčiau tik žiemą

Avių kirpimo greitį, anot M. Klemunskio, lemia daugelis veiksnių – vilnos tankumas, veislė, net ir tai, ar avis turi ėriukų.
„Kuo klimatas šaltesnis, tuo gyvulio vilna tankesnė. Ispanijoje yra normalu nukirpti nuo 150 iki 200 avių. Lietuvoje nukerpama mažiau. Čia šiurkščiavilnės avys maišytos su mėsinėmis. Žmonėms gal ir gerai, bet kirpėjams darbo daugiau. Jei avis žindo ėriukus, ji yra sublogusi. Tokią avį sunku kirpti, nes vilna būna lyg prilipusi prie odos. Taip pat sunku kirpti avį, kurios vilna perauginta, tai tas pats kaip du kartus ją kirpti“, – paaiškino Marius.

Nors darbas reikalauja daug fizinių pastangų ir yra sezoninis, M. Klemunskis tikino, kad užsidirbti tikrai įmanoma. Be to, geri avių kirpėjai Lietuvoje yra paklausūs, nes jų labai mažai, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Marius šypsojosi, kad išsirinkti profesiją jam pasisekė, tik šaltuoju metų laikotarpiu reikia pasukti galvą, kaip papildomai prisidurti.

Marius Klemunskis kartu su tėčiu Virginijumi ir darbe, ir avininkystės parodose. Vyrai demonstruoja, kaip reikia dirbti su profesionalia avių kirpimo įranga.

„Žiemą dirbame mažiau dėl prastų oro sąlygų. Tada reikia ieškotis kitokio, geriausia pamaininio, darbo. Pernai įsidarbinau picerijoje, o šiemet dar nežinau, ką veiksiu“, – svarstė vaikinas.

M. Klemunskis darbų sūkuryje randa ir laisvo laiko. Kartais tiesiog ilsisi, o kartais nori aktyvios veiklos – bandė žaisti futbolą, žvejoti, važinėtis riedlente, riedučiais, dviračiu, bet pagrindinio pomėgio dar neatrado. Prisipažino turintis ir muzikinių gebėjimų – mokantis groti fleita, kai gyveno Ispanijoje, grojo ja miestelio orkestre.

Vaikinas atskleidė, kad ateitį planuoja užsienyje. Nori įgyti daugiau patirties svečiose šalyse – tiksliau, labai vilioja Norvegija. Galbūt grįš ir į šalį, kurioje pats dešimt metų praleido. Ten, saulėtoje Ispanijoje, Marius gal nuspręs tobulinti savo profesinius įgūdžius.