Knygų skaitymas gali būti spalvingas ir netgi šelmiškas. Tuo įsitikinome atvažiavę į Alizavos pagrindinę mokyklą, kur vyko pepiškiausio skaitymo konkursas ir paskaita-virtuali kelionė po Islandiją.
Tą dieną surengta ir šiaurietiškų patiekalų degustacija. Stebino įvairaus skonio jūra – ir lašišų sriuba, ir saldus ryžių pudingas, ir kiti valgiai.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Daugiau nei dvidešimt
Kiekvienais metais antrą lapkričio savaitę minima Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Pagrindinė jos idėja – susiburti pačiu tamsiausiu metų laikotarpiu, skaityti šiaurės šalių rašytojų knygas ir tiesiog klausytis įdomių istorijų.
Šiais metais siūloma knyga – švedų rašytojos Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“. Pagrindinei kūrinio herojei vardą sugalvojo A. Lindgren dukra Karina, paprašiusi mamos pasekti pasaką apie išgalvotą mergaitę. Taip gimė pasakojimas apie nepaprastai stiprią, neišauklėtą, bet kartu labai geros širdies mergaitę.
Kai rašytoja pirmąsyk nunešė knygos rankraštį į leidyklą, atsisakyta ją spausdinti, mat ji pasirodė perdėm antipedagogiška. Galiausiai knyga vis tiek buvo išleista ir išversta į 25 kalbas.
Pepiškiausio skaitymo konkurse panoro dalyvauti gausus būrys mokinių.
Autorės nuotrauka
Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Danutė Miknevičienė teigė, kad pabūti pašėlusia Pepe Ilgakojine norėtų kiekviena mergaitė, todėl nenuostabu, kad pepiškiausio skaitymo konkurse panoro dalyvauti net dvidešimt dvi 1–10 klasių mokinės. Tarp jų – ir viešnios iš Antašavos daugiafunkcio centro.
Mergaitės, persikūnijusios į pasakos heroję Pepę, skaitė knygos ištraukas ir kartu sujungė į vieną bendrą pasakojimą. Vyresniųjų klasių mergaitės skaitė tekstą anglų kalba. Mokinėms išradingumo netrūko. Vienos skaitė tekstą keisdamos balsus, antros sužavėjo išskirtine apranga, kasomis ar strazdanomis.
Vertinimo komisija (Kupiškio viešosios bibliotekos Alizavos padalinio bibliotekininkė Laimutė Dešrienė, Alizavos pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytoja Audronė Užtupienė ir socialinė pedagogė Gražina Kigaitė) pepėms skyrė nominacijas. Išrinkta originaliausia, kūrybiškiausia, drąsiausia, nuoširdžiausia, europietiškiausia ir kitokių savybių turinti Pepė. Renginio svečias, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus, apdovanojo pačias mažiausias pepes atvežtinėmis dovanėlėmis.
Pas gerus milžinus
Renginyje dalyvavo ir svečias iš Panevėžio, pasakorius Laimutis Vasilevičius. Neseniai iš Islandijos vyras parsivežė begalę virtualių įspūdžių ir renginio dalyviams skaitė paskaitą apie šią salą – parodė daug nuotraukų, filmuotų vaizdų, o, jo manymu, labiausiai patikusias A. Lindgren knygos herojes apdovanojo lauktuvėmis iš Islandijos.
Islandija – šalis, turinti kiek daugiau nei 300 tūkstančių gyventojų. Svečias pašmaikštavo, kad islandus galima įsivaizduoti kaip ramius, gerus milžinus, apsuptus mažų nykštukų – japonų, ir kad milžinai su nykštukais tarpusavyje labai gražiai sutaria.
„Ten labai daug japonų. Jie labai myli šią salą, nes islandai leidžia žvejoti banginius“, – sakė L. Vasilevičius.
Užtat šios šalies mitologija keliautojui pasirodė rūsti. Istorijose vyrauja vikingai, kurie grobia ir žudo. Antra vertus, tai parodo, kad islandai yra drąsi tauta. Keliautojas teigė, kad yra ir kitokių istorinių pavyzdžių, liudijančių tautos drąsą. Islandai kadaise žvejybiniais laivais atmušė juos panorusius užgrobti anglus ir apgynė savo salą.
Taip pat sužavėjo ir islandų mentalitetas. Žvilgsniams susitikus, šios šalies žmonės šypsosi, be to, yra labai sportiški – daug dėmesio skiria judėjimui gryname ore. Šalį svečiui aprodęs ten gyvenantis islandas Jormunduras pajuokavo, kad sulaukę aštuoniasdešimties vyrai išgyvena brandą, o senatvė ateina sulaukus tik šimto metų. Taip yra dėl to, kad Islandijoje šaltas oras ir žmogaus kūnas ilgiau išsilaiko jaunas.
Nors keliauninką pakerėjo geizeriai, uolienos ir šiaurės pašvaistės, L. Vasilevičius teigė, kad kiekvieną dieną jį slėgė niūrus oras ir tai, kad beveik nėra žalumos, norint pasodinti medį, reikia iškirsti uolienas. Tačiau išsižioti privertė islandų sumanumas – jie nykiomis gamtos sąlygomis laiko karves ir jas šeria atsivežtine žole iš Norvegijos.
Šiaurietiški gardumynai
Pasibaigus pažintinei paskaitai visi skubėjo į mokyklos fojė, kur laukė valgių degustacija. Mokiniai pristatė valgius, atspindinčius šiaurės šalis. Bemat neliko švediško šokoladinio pyrago, islandiško trupiniuočio (pyragas ypatingas tuo, kas jis pagamintas iš avižų dribsnių). Svečiai iš Antašavos daugiafunkcio centro atsivežė norvegiškų sumuštinių su ikrais, silke ir kitais pagardais. Daug dėmesio sulaukė ir daniškas ryžių pudingas bei švediška lašišų sriuba. Visos valgius gaminusios klasės buvo apdovanotos nominacijomis ir saldžiais prizais.
