ŠEPETOS DURPĖS – TEATRO SCENOJE IR MŪŠIO LAUKE

Profesionalus menas ir durpės tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinami, vienas nuo kito labai nutolę dalykai. Iš tiesų yra kitaip. Apie tai byloja Kaune rugsėjo 28–spalio 6 dieną vykęs tarptautinis šokio festivalis „Aura 29“. Per finalinį jo spektaklį „Vienas. Vienas ir vienas“ šoko „Vertigo“ teatro artistai iš Izraelio. Jų šokio scenografijai buvo panaudotos durpės iš Šepetos durpyno.
Ar durpės teatro scenoje ne atsitiktinumas? Apie tai plačiau pasikalbėjome su UAB „Durpeta“ darbuotoja Sigita Kantautiene.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Apie pirmus projektus

Pasak S. Kantautienės, viskas prasidėjo nuo britų visuomeninio transliuotojo BBC kartu su amerikiečių kompanija „The Weinstein Company“ 2015 metais Vilniuje filmuoto britų režisieriaus Tomo Harper televizijos serialo pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“.

Į „Durpetą“ dėl durpių kreipėsi šio filmo prodiuseris ir įvairios Lietuvos firmos, kurios aptarnavo šį filmavimą Vilniuje ir Vilniaus apskrityje.

Scenos iš serialo „Karas ir taika“, kurį filmuojant naudotos Šepetos durpės.
Filmo „Karas ir taika“ kūrėjų iš Jungtinės Karalystės nuotraukos

„Vežėme jiems durpes į mūšio filmavimo vietą laukuose tarp Elektrėnų ir Vilniaus. Tame filme visos sprogmenų imitacijos buvo pagamintos iš durpių, durpės naudotos dūmams, dulkėms ir panašiems specialiems efektams išgauti.

Filmo kūrėjai mūsų durpėmis liko patenkinti. Vėliau jų klausiau, kodėl jie pasirinko mūsų įmonę. Išgirdau, kad informaciją susirado internete. Jiems buvo svarbu, kad „Durpeta“ yra registruota Europos Sąjungoje, kaip ekologiškų produktų gamintoja, kad turi ekosertifikatą. Pirmiausia jie durpes išbandė jų įsigiję prekybos centre. Patiko ir tada nusprendė kreiptis dėl didesnio durpių kiekio filmavimui.

Taigi reikalavimų durpėms buvo daug – svarbiausia, kad jos būtų neužterštos, nes bus tiesioginis sąlytis su žmogumi. Filmuojant aktoriai turėjo vaidinti sužeistus karius, gulinčius durpėse. Manau, kad filmų kūrėjai savo duomenų bazėse kaupia tam tikrą informaciją apie gamintojus, kurių produkciją gali naudoti savo kūrybos procese norimiems efektams išgauti.
Šis projektas buvo labai įdomus, nors iš to neturėjome kažkokio pelno“, – kalbėjo pašnekovė.

Antrą kartą Šepetos durpės atsidūrė scenoje per vieną Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį. S. Kantautienė nebepamena to spektaklio pavadinimo. Jis šiuo metu jau neberodomas. Durpės tame spektaklyje naudotos vonioje ir simbolizavo žmogaus kūno ir minčių pelkę. Aktorius vaidino į pelkę grimztantį, pasimetusį žmogų. Durpės vonioje buvo maišomos su vandeniu. Spektaklis vykdavo kamerinėje aplinkoje. Režisierius apie Šepetos durpes sužinojo iš filmo „Karas ir taika“ filmavimo.

Šokis durpių sūkuryje

S. Kantautienė plačiau papasakojo ir apie trečią įmonės projektą su tarptautinio šokių festivalio „Aura“ organizatoriais.
„Bendravome su modernaus šokio „Aura“ dviem atstovais. Mes jiems dovanojome durpių. Jos buvo panaudotos per garsios visame pasaulyje „Vertigo“ trupės iš Izraelio spektaklį. Dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjau nuvykti pasižiūrėti to spektaklio, bet žinau, kad viskas gerai pavyko.

Izraelio modernaus šoko trupės „Vertigo“ spektaklyje „Vienas. Vienas ir vienas“ svarbiausias ir vienintelis scenografijos elementas buvo durpės iš Šepetos durpyno.
Rune Abro nuotraukos

Šio spektaklio statytojai pateikė ypač griežtus durpių reikalavimus. Pirmiausia jie mums atsiuntė maišelį vokiškų durpių kaip pavyzdį. Įdomiausia tai, kad tos durpės buvo iš Šepetos, iš mūsų įmonės. Mes gaminome tas durpes ir fasavome į vokišką pakuotę. Taigi nebuvo jokių sunkumų išpildyti šių užsakovų pageidavimą.

„Vertigo“ šokio spektaklyje „Vienas. Vienas ir vienas“ durpės buvo vienintelis scenografijos elementas. Jos turėjo būti labai smulkios, kruopščiai išsijotos, kad neliktų kelmelių, medienos gabalų ar samanų, ekologiškos. To reikalauta dėl šokėjų saugumo, kad jie nesusižeistų šokdami basomis, kad nekiltų kitokių sveikatos problemų dėl nuogo kūno sąlyčio su durpėmis.
Visa scena buvo pribarstyta durpių. Iš pradžių naudotos sausos durpės, nes reikėjo, kad per šokėjo šuolį jos byrėtų iš tarpupirščių. Vėliau pagal režisieriaus sumanymą jas drėkino. Taigi su spektaklio istorijos kaita keitėsi ir durpių pavidalas nuo lengvų sausų iki sunkių šlapių.

Šis spektaklis buvo apie šių dienų žmogų, kuris turi labai daug galimybių, bet iš esmės jaučiasi labai vienišas. Šokėjų rudos spalvos drabužiai tarsi susiliejo su durpėmis“, – pasakojo apie meno ir durpių niuansus pašnekovė.

Atgarsiai iš Italijos

S. Kantautienė prisiminė ir 2018 metais Italijoje vykusią Venecijos architektūros bienalę – svarbiausią architektūros pasaulio renginį.

Šioje bienalėje valstybės atkūrimo šimtmetį minėjusi Lietuva pirmą kartą prisistatė individualiame paviljone, kurio vienas pagrindinių akcentų buvo iš Šepetos atgabenta natūrali pelkė. Apie tai rašyta ir „Kupiškėnų mintyse“.

„Ši bienalė, prasidėjusi praeitų metų gegužės pabaigoje, tęsėsi iki lapkričio. Ten vyko performansai, susiję su Šepetos durpėmis. Džiugu, kad šios durpės Italijoje tęsia savo gyvavimą. Apie tai mus informavo bienalės rengėjai ir nuotraukų atsiuntė. Visos durpės iš bienalės paviljono Venecijos kanalais nuplukdytos į vieną ūkį ir panaudotos sodinant medžius.
Gražus dalykas. Buvome tos bienalės partneriai, dovanojome jai durpes. Smagu, kad bienalės organizatoriai jautė pareigą būti socialiai atsakingi. Jiems būtų buvę lengviau tas durpes išmesti į kokį konteinerį ar kanalą, o ne nugabenti į ūkį. Žinau, kad ten transporto paslaugos kainuoja tūkstančius.

Supratau, kad meno projektus remiame ne veltui. Tai teikia vidinį pasitenkinimą, kad ne viskas pinigais matuojama, kad visa tai siejasi su šiuo metu visame pasaulyje keliamomis taršos mažinimo, susirūpinimo dėl klimato kaitos problemomis ir jų sprendimo kelių paieška“, – kalbėjo pašnekovė.

Durpių perspektyvos

Pasak S. Kantautienės, įvairūs kultūriniai projektai bus tęsiami ir toliau. Šiuo metu jų įmonė yra pradėjusi projektą ir su viena Lietuvos įmone, kosmetikos gamintoja. Planuojama iš Šepetos durpių gaminti tam tikrus kosmetologinius produktus. Jie būtų susiję su medicina, pvz., aknės gydymu. Kol kas tai labai naujas sumanymas, apie kurį dar nenorima viešai kalbėti.
„Dauguma žmonių su durpėmis susiduria tik sodindami augalus. Dažnai net neįsivaizduojama, kad su šia gamtos dovana galima nuveikti labai daug dalykų. Man pačiai durpių panaudojimo, pritaikymo galimybės irgi buvo tikras atradimas. Džiaugiuosi tuo“, – pokalbio pabaigoje teigė pašnekovė.