LENGVAI APIE GREIMO SEMIOTIKĄ SU KOMIKSŲ KŪRĖJA

„Knygų lentyna“

Kupiškyje viešėjo komiksų piešėja Miglė Anušauskaitė. Ji pristatė savo pirmą komiksų knygą „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“, išsakė savo įžvalgas apie pasaulio kalbas, jų sąveiką, žodžių daugiaprasmiškumą. Taip pat papasakojo ir apie kitas knygas, kurias ji piešė.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Apie autorę ir knygą

Gaila, bet į susitikimą M. Anušauskaite, įdomia ir talentinga asmenybe, atėjo labai nedaug kupiškėnų. Renginio vedėja, Kupiškio viešosios bibliotekos darbuotoja Rūta Vilkienė, pristatė viešnią.

Komiksų autorė M. Anušauskaitė Vilniaus universitete baigė žurnalistikos bakalauro ir semiotikos magistro studijas, o šiuo metu yra doktorantūros studentė Lietuvių kalbos institute, dirba Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centre. Pasak R. Vilkienės, apie A. J. Greimą, kurio vaikystė prabėgo Kupiškyje, kuo daugiau sužinoti aktualu ir bibliotekos darbuotojams, ir kitiems kupiškėnams, nes rajono Viešoji biblioteka siekia turėti A. J. Greimo vardą.

Komiksų knygoje „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ sudėtinga tema atskleidžiama visiems prieinama forma. Renginio vedėja sakė, kad ji ginčijosi su viena literatūros mokytoja, kuri tvirtino, kad komiksai – tai ne literatūra. Visgi prancūzai, belgai turi įsišaknijusią komiksų tradiciją ir šį literatūros žanrą labai vertina. Jie sudėtingus istorinius dalykus, netgi mokslo reiškinius dažnai perteikia komikso forma. Visa tai leidžia greitai perimti sudėtingą informaciją patrauklia forma.

M. Anušauskaitė pridūrė, kad ji su mokiniais buvo surengusi kūrybines dirbtuves, kuriose piešė komiksus apie chemiją. Buvo smagu.

Šių knygų Kupiškio viešoji biblioteka turi tik po vieną egzempliorių.
Autorės nuotraukos

Pasak R. Vilkienės, Kupiškio viešojoje bibliotekoje yra po vieną egzempliorių komiksų knygų „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ ir „10 litų“, kurią 2014 m. M. Anušauskaitė nupiešė drauge su Gerda Jord. Pastarojoje knygoje komiksų forma pasakojama Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, perskridusių Atlantą, gyvenimo istorija. Daugiau šių knygų neįmanoma užsakyti, nes visi egzemplioriai parduoti.

Paklausta, ar gali būti pakartotinis komiksų knygos apie A. J. Greimą leidimas, viešnia sakė, kad toks pretekstas gali atsirasti. Mat animatorius, dailininkas Tomas Mitkus pagal jos komiksų knygą kuria animacinį filmą apie A. J. Greimą.

M. Anušauskaitė komikso forma apžvelgia svarbiausius A. J. Greimo biografijos faktus, juos varijuoja su teorine semiotika, kitaip sakant – apžvelgia Greimo gyvenimo ir mokslininko kelią. Knygos autorė teigė, kad gal ne visi žino, kad greimu vadinama pieno plėvelė, atsirandanti jį pavirinus. Kai kam ji labai skani, o kai kam kelia ir šleikštulį.

M. Anušauskaitė priminė, kad A. J. Greimas sukūrė Paryžiaus semiotikos mokyklą. Jis siekė pažvelgti į humanitarinį mokslą su tiksliųjų mokslų griežtumu ir sukurti jiems bendrą prasmių teoriją. Vieni sako, kad pavyko, o antri, kad ne. Daugiausia savo sekėjų A. J. Greimas šiuo metu turi tarp Lotynų Amerikos mokslininkų. Gyvenimo prasmės klausimas mokslininką lydėjo visą gyvenimą ir su metais keitėsi. Su A. J. Greimo įžvalgomis pažintį bene geriausia būtų pradėti nuo jo knygos „Apie netobulumą“, kuri parašyta literatūrinės interpretacijos, eseistikos, o ne sunkoku moksliniu stiliumi.

Kalbų ir išraiškos magija

M. Anušauskaitė neatsitiktinai per susitikimą šnekėjo apie kalbas, žodžių reikšmes ir jų skambesį skirtingose kalbose, prasminius niuansus, skirtumus ir panašumus. Mat A. J. Greimas apie semiotiką, struktūrinę semantiką – moderniosios kalbotyros (lingvistikos) sritį, tiriančią ženklų struktūras, naudojamas įvairiose ženklų sistemose, pradėjo kalbėti nuo lingvistikos, tyrinėjo, kaip veikia žodžiai, ar kalbos turi kažką bendro. Akivaizdu, kad žodžiai nėra tik daiktų, veiksmų, kažkokių dalykų pavadinimai.

„Žmonės kartais galvoja, kad komiksai konkuruoja su literatūra, galvoja, kad tie, kurie perskaitys mano knygą apie A. J. Greimą, nebenorės skaityti, gilintis į jo originalius darbus. Visgi aš nemanau, kad taip nutiks. Dauguma ir taip nebūtų jo tekstų skaitę. Antra vertus, gal komiksai gali būti postūmis susidomėti šio mokslininko darbais. Gal tokiu būdu jis taps prieinamesnis žmonėms“, – kalbėjo M. Anušauskaitė.

Piešėja papasakojo, kad Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra užsakiusi marškinėlių, ant kurių pavaizduotas jos komiksuose pieštas A. J. Greimo atvaizdas iškelta ranka. Knygoje jis toje rankoje laiko cigaretę. Platinant tą piešinį ant marškinėlių buvo jos paprašyta cigaretę panaikinti. Taigi išėjo piešinys su savotiška cenzūra.

Susitikimo dalyviai viešnios klausė, ar kur nors mokėsi dailės. Paaiškėjo, kad piešti ji mokėsi savarankiškai. Pažįstami dailininkai net patarę nestoti į Dailės akademiją, kad nesusigadintų savito savo piešimo stiliaus.

M. Anušauskaitės komiksų galima rasti savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, portale „Kultūrpolis“, jos tinklaraštyje „ihavenoteeth.com“, „Heraklis.com“. Lapkričio mėnesį turėtų dienos šviesą išvysti Elenos Gasiulytės knyga „Lietuvos vizio-nierės“, kurioje pasakojama apie dešimt moterų, kažkuo reikšmingu nusipelniusių Lietuvai. Iliustracijas šiai knygai taip pat sukūrė M. Anušauskaitė.

„Šiems tekstams nupiešiau komiksus. Pirmą kartą piešiau spalvotai. Padaryti spalvotą eskizą man buvo tikras išbandymas“, – prisipažino viešnia.