BEVEIK DU DEŠIMTMEČIAI SU SKAPIŠKĖNŲ DŽIAUGSMAIS IR BĖDOMIS

Skapiškio seniūnijos seniūnas Valdas Juškevičius baigia ilgametę seniūno karjerą.
Autorės nuotrauka

Skapiškio seniūnijos laukia permainos. Spalio 31 dieną dabartinis seniūnas Valdas Juškevičius palieka tarnybą. Tądien jam sukaks 65-eri metai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, sulaukęs tokio amžiaus valstybės tarnautojas išeina į užtarnautą poilsį. Šiuo metu yra paskelbtas konkursas eiti Skapiškio seniūnijos seniūno pareigoms.

V. Juškevičius seniūno pareigas ėjo beveik dvidešimt metų. Apie penkerius metus yra buvęs ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas.

„Kupiškėnų mintys“ paprašė V. Juškevičių papasakoti apie darbo patirtį ir apie save.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Kaip tapo seniūnu

„Manau, kad konkursas Skapiškio seniūnijos seniūno pareigoms eiti iki mano paskutinės darbo dienos dar bus nepasibaigęs. Tad visus dokumentus, visus darbus perduosiu kolegei Reginai Beleckienei, seniūnijos vyr. specia-listei“, – sakė V. Juškevičius.

Jis prisipažino, kad atsisveikinti su seniūno pareigomis psichologiškai nusiteikęs. Taip žvelgti į darbo pokyčius išmoko per darbo patirtį. Antai iš pradžių seniūnai buvo politinio pasitikėjimo pareigūnai. Keičiantis rajono valdančiajai daugumai, keitėsi ir šias pareigas einantys asmenys.

Jį seniūnauti prikalbinęs tuometinis rajono meras Leonas Apšega, valstiečių partijos atstovas. Tada nereikėjo jokių konkursų. Sutikęs eiti šias pareigas iš anksto nusiteikęs, kad po kelerių metų gali reikėti ieškoti naujos tarnybos. Bet laikai pasikeitė. Seniūnai tapo valstybės tarnautojais ir tas pareigas einantiems žmonėms atsirado daugiau stabilumo. Jie tapo mažiau priklausomi nuo politikos vėjų. V. Juškevičius džiaugėsi, kad sekėsi neblogai dirbti esant visoms valdžioms. Atleisti jį iš pareigų jokio preteksto nebuvo. Juk seniūno svarbiausia pareiga – tarnystė savo krašto žmonėms. Tokią nuostatą deklaruoja visos politinės partijos.

Skapiškyje per vieną šventę seniūnas Valdas Juškevičius su kaimyne Brone Treznickiene.

Apie darbo specifiką

Paklaustas apie siūlymus seniūnus rinkti tiesiogiai, V. Juškevičius sakė, kad jis neįsivaizduoja, kad išrinktas seniūnas galėtų dirbti ir įgyvendinti savo vizijas. Tam paprasčiausiai nebūtų lėšų. Seniūnijų biudžetą šiuo metu sudaro atlyginimai, komunaliniam ūkiui ir kelių priežiūrai, transporto išlaidoms skiriami pinigai. Metams tenka apie 6 tūkst. eurų.

„Ką gali nuveikti turėdamas tiek lėšų? Tik kai ką palopyti, patvarkyti. Gelbsti iš Valstybinės kelių direkcijos skiriama parama žvyro dangos kelių lyginimui greideriu, tvarkymui, asfalto kelių duobių taisymui. Toms reikmėms iš direkcijos esame gavę apie 30 tūkst. eurų. Pastebiu, kad kasmet seniūnijos tų lėšų gauna vis mažiau ir mažiau, bet problemų daugėja.

Taigi reikėtų, kad žmonių rinktas seniūnas galėtų disponuoti tam tikru didesniu seniūnijos biudžetu, kad galėtų savarankiškiau įgyvendinti savo planus“, – kalbėjo pašnekovas.

V. Juškevičiaus nuomone, kaip vyktų tiesioginiai seniūno rinkimai, ar ši pareigybė vėl taptų politinio pasitikėjimo, ar liktų kaip valstybės tarnautojo, kas galėtų pretenduoti į tas pareigas, turėtų priklausyti nuo reglamento.

„Geriausia, kai seniūnijai vadovauja vietinis žmogus, kuris gerai pažįsta čia gyvenančius žmones, visas apylinkes. Juk seniūnui kartais prireikia ir naktį keltis, jei kokia nelaimė seniūnijoje nutinka, patarinėti žmonėms, kas daryti, kur kreiptis. Ypač ankstesniais metais, kai Kupiškyje nebuvo laidojimo firmos, net prie žuvusio per eismo įvykį žmogaus seniūnijos teritorijos keliuose reikėdavo budėti ir laukti, kol kažkas jį išveš.

Padėti žmogui – seniūno priedermė. Kai buvo kolūkiai, žmonės visokiais klausimais kreipdavosi į kolūkio pirmininką. Kai kolūkiai iširo, seniūnas tapo tarpininku tarp žmonių ir valdžios. Į seniūną kaime dabar visi pirmiausia kreipiasi. Tikisi, kad jis visas jų bėdas išspręs. Suki tuomet galvą, kaip žmogui pagelbėti. Jei pats negali, kreipiesi į aukštesnes instancijas, tarpininkauji.

Blogai, kad seniūnija neturi savo technikos, bent vieno traktoriuko. Jis būtinas keliams prižiūrėti, atliekoms išvežti. Darbe naudodavau savo traktorių. Taip daryti aš neprivalėjau, bet dariau, nes norėjau, kad visi planuoti darbai sklandžiai vyktų.
Seniūnas dirbdamas turi vadovautis 21 principu, surašytu jo pareigybinėse nuostatose. Realiai tenka vadovautis dar 100 kitų principų, kad kažką nuveiktum“, – apie seniūno priedermes kalbėjo V. Juškevičius.

Replikavus, kad seniūno darbui galima prisegti ir savanorystės etiketę, jis su tuo visiškai sutiko.

Pasak V. Juškevičiaus, per dvidešimt metų seniūno darbo aplinka labai pasikeitė. Visų pirma, labai sumažėjo kaimuose gyventojų. Pavyzdžiui, anksčiau panaikinus kokį autobuso maršrutą kildavo didelis triukšmas, žmonės aršiai protestuodavo. Šiuo metu į tokį dalyką beveik nereaguojama. Nebėra kam. Antai neseniai panaikino autobuso maršrutą iš Rokiškio per Pandėlį, Tvirus į Šiaulius. Tai tik gal du žmonės pasiteiravo, kaip ta problema bus sprendžiama. Sutarta su Kupiškio autobusų parku, kad ryte iš Skapiškio jis užsuks ir į Tvirus.

Patys aktualiausi seniūnijoje yra socialiniai klausimai, ypač nedarbas.

„Visgi manau, kad kas norėjo rimtai dirbti, darbą gavo. Esu padėjęs ne vienam įsidarbinti, teikęs rekomendacijas. Dėjau daug pastangų, kad seniūnijoje gyvenantys žmonės su aukštuoju išsilavinimu galėtų rasti darbą. Kai ieškai, variantų atsiranda.
Man atrodo geras dalykas, kad pašalpų gavėjai privalo atidirbti tam tikrą laiką už paramą. Šiandien iš ministerijos lyg ir girdėti, kad norima plėsti grupę žmonių, kuriems būtų neprivaloma už tai atidirbti. Esu įsitikinęs, kad esama tvarka yra gera. Išimčių ir dabar pakanka. Žmogus nors šiek tiek turėtų padirbėti, kad neprarastų įgūdžių, kad jaustų mažesnę socia-linę atskirtį.

Sunkiausia būdavo, kai negalėdavau niekuo žmogui padėti, tik pašnekėti, paguosti, kad visos bėdos praeina, tyliai kartu pasėdėti“, – apie darbo aktualijas kalbėjo pašnekovas.

Su Jurga Pakalnyte Valdas Juškevičius lankėsi Skapiškio seniūnijoje Pakalnių įkurtame Topolio parke.

Biografijos štrichai

V. Juškevičiaus gimtinė Skapiškio seniūnijos Kandrėnų kaimas. Pradinę mokyklą jis lankė Vaduvose. Iki šiol atsimena, kaip buvo nelengva pradinukui klampoti per sniego pusnis 5 kilometrus į mokyklą. Vėliau jis baigė Skapiškio vidurinę mokyklą. Toliau studijavo tuometinėje Žemės ūkio akademijoje ir įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Studijų pabaigoje vedė šioje aukštojoje mokykloje ekonomikos mokslus studijavusią Danutę iš Pivašiūnų, iš garsaus Šv. Onos atlaidais Dzūkijos miestelio. Į Skapiškį sugrįžo 1978 metais. Čia jau porą metų iš Kandrėnų buvo atsikraustę ir jo tėvai. Pirma V. Juškevičiaus darbovietė buvo tuometinis „Sakalo“ kolūkis. Čia vyras net septyniolika metų dirbo inžinieriumi mechaniku. Vėliau keletą metų jam teko padirbėti D. Stuko individualioje įmonėje „Šarkalieknis“, kuri užsiėmė automobilių, jų detalių gabenimu iš Vokietijos. 2000 metais tuometinis rajono meras L. Apšega jam pasiūlė dirbti Skapiškio seniūnijos seniūnu.

Juškevičiai užaugino sūnų Vaidotą ir dukrą Gintarę. Sūnus nuo 2004 metų su šeima gyvena Londone. Turi dvi dukras Gabrielę ir Adelę. Dukra įsikūrusi Vilniuje. Augina dukrą Lėją ir šiuo metu laukiasi antro vaiko. V. Juškevičius viliasi, kad šįkart į pasaulį ateis anūkas ir jis iš močiutės vyro taps seneliu, pašmaikštavo, kad išėjęs iš seniūnų įgis naują statusą.

Laisvalaikis ir palinkėjimai

Paklaustas apie laisvalaikio pomėgius, V. Juškevičius prisipažino, kad nuo mažens jį labai traukė technika. Mėgo iš visokių kaladėlių konstruoti traktoriukus, o pamačius tikrą traktorių, seilės varvėdavo.

„Kai tik turiu laisvo laiko, sėdu į traktorių ir suku į lauką. Dukra čia turi nedidelį ūkelį, sėja grūdines kultūras. Tenka kartais jai padėti. Traktoriaus burzgimas – man kaip simfoninė muzika. Kultivuodamas lauką pailsiu tos muzikos klausydamasis, dingsta prasta nuotaika, be įtampos, neskubriai mintyse sudėlioju kitus darbus.

Išėjęs į pensiją, manau, kad turėsiu ką veikti. Pirmiausia žadu sutvarkyti garažą. Vienas mano pažįstamas, išgirdęs tokius planus, papasakojo, kad jo tėvukas irgi taip buvo nusiteikęs pradėti pensininko gyvenimą, bet tam garažui jau kelinti metai vis laiko neatranda. Ką gali žinoti, gal ir man taip nutiks. Sako, kad pensininkai labai užsiėmę žmonės“, – smagiai nusiteikęs kalbėjo seniūnas.

Pasidomėjus, kokius neatidėliotinus darbus dar turi nuveikti kaip seniūnas, V. Juškevičius teigė, kad Skapiškio seniūnija gal vienintelė šalyje turi tiek daug visokių kapinių – net 34. Artėja lapkričio 1-oji. Dar visos kapinaitės neapvažiuotos, neaptvarkytos. Reikės išvežti šalia jų paliktus šiukšlėms didmaišius, pasirūpinti, kad būtų tvarkinga aplinka. Tuomet ramia širdimi galės ir seniūno pareigas palikti.

Pokalbio pabaigoje V. Juškevičius būsimam Skapiškio seniūnijos seniūnui palinkėjo kantrybės dirbant su žmonėmis, geros kolektyvo atmosferos, kuri labai svarbi, dirbant komandinį darbą.

Seniūnas Valdas Juškevičius su darbininku aptaria aplinkos tvarkymo darbus.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo

Jis pasidžiaugė ir tais žmonėmis, su kuriais jis tuos metus dirbo, bendradarbiavo, ir jiems visiems taria nuoširdžią padėką. Paminėjo skapiškėnų mokytojų kolektyvą, su kuriuo dalytasi džiaugsmais ir rūpesčiais, kai reikėjo uždarinėti Naivių, Kandrėnų, Laičių mokyklas. Išsakė nerimą ir dėl Skapiškio pagrindinės mokyklos likimo, kuris irgi neaiškus mažėjant mokinių. Prisiminė kleboną Albertą Kasperavičių, bibliotekos darbuotojus ir kitus skapiškėnus, kuriems palinkėjo sėkmingos veiklos, geros sveikatos.