Atliekų rūšiavimas – kasdienis veiksmas, atskleidžiantis gyventojų sąmoningumą.
Deja, kaimuose stovintys mišrių atliekų konteineriai dar prikimšti ne tik statybinio laužo, padangų, bet ir tekstilės gaminių.
Opi ir perteklinio drabužių vartojimo problema. Nors į madą atėjusi tvarumo idėja kviečia panešiotą drabužį perleisti kitam, bet juo net skurstančio žmogaus nepradžiuginsi.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Perdirbama mažai
Tekstilės atliekos – įvairūs drabužiai, avalynė, patalynė, užuolaidos, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kitos tekstilės gaminių atliekos.
Nors šios atliekos laikomos nepavojingomis, turi būti išskirtos iš mišrių atliekų srauto dėl ilgai trunkančio jų irimo proceso. Ypatingai ilgai yra sintetiniai audiniai. Jie gyvojoje gamtoje sunyksta tik per 30–40 metų. Kuo audinio pluoštas natūralesnis, tuo jis suyra greičiau.
Pasaulyje klestinti greitoji mada skatina už prieinamą kainą įsigyti patinkamą drabužį ir atnaujinti drabužių spintą kiekvieną sezoną. Nors tai skamba patogiai ir gana paprastai, bet kiekvieno drabužio gaminimas tik alina gamtą. Gaminant tekstilę naudojamas vanduo, elektra ir įvairios cheminės medžiagos. Dėl to teršiamas dirvožemis, vandens telkiniai ir oras.
Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų.
Gali būti aktualios dieninės užuolaidos
Skaitykite spalio 29 d. „Kupiškėnų mintyse“