Teigiama, kad darbas žmogų puošia, tačiau norėtųsi šią frazę patikslinti, ir pasakyti, kad puošia tik tas darbas, kuris yra pakankamai saugus. Prieš kelerius metus man teko susidurti su gana rimtomis finansinėmis problemomis, todėl nusprendžiau emigruoti į Angliją. Darbo pasiūlymams nebuvau labai išranki: teko skinti braškes, dirbti kambarine, pakuoti siuntas sandėlyje, ir t.t. Galiausiai įsidarbinau restorane, kuriame darbo grafikas man buvo kur kas priimtinesnis, o darbo dienos pabaigoje nebesijaučiau pernelyg pavargusi. Pirmuosius kelis mėnesius viskas ėjosi sklandžiai: kartais tekdavo dirbti aptarnaujant klientus, kartais pagelbėdavau ruošiant valgius arba plaudavau indus.
Tą dieną, kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, teko išplauti tikrai nemažai indų, tačiau pastebėjau, kad nėra karšto vandens. Nuėjau į pagalbines patalpas įjungti boilerį, ir netrukus išgirdau sprogimą. Sprogęs įrenginys mane nuplikė kone verdančiu vandeniu, todėl labai greitai atsidūriau ligoninėje. Skausmas buvo tiesiog veriantis, todėl sveikimo laikotarpis buvo siaubingas. Ligoninėje praleidau tikrai nemažai laiko, o dėl patiriamo skausmo ir diskomforto neturėjau jokio noro priimti lankytojų.
Mano kolegos buvo labai supratingi, todėl mane palaikė nuotoliniu būdu – kasdien teiravosi, kokia mano savijauta, atsiųsdavo gėlių ar saldumynų. Net ir pačioje gydymo pradžioje jau buvau nusprendusi, kad į šią darbovietę tikrai nebegrįšiu, nes darbo aplinka nuolat primins apie tai, ką man teko iškentėti. Kai ėmiau jaustis kiek geriau, pradėjau ieškoti naujo darbo, ir visai netikėtai radau informacijos apie galimybę gauti kompensaciją už patirtą nelaimingą atsitikimą darbe.
Gydytojai mane jau buvo supažindinę su gydymo trukme bei galimybėmis – taip pat buvau informuota ir apie tai, kad gali tekti taikyti randų gydymą. Supratau, kad tai gali kainuoti tikrai nepigiai, tad pamaniau, kodėl gi neišbandžius galimybės gauti kompensaciją: skelbime buvo teigiama, kad paslaugų mokestis yra taikomas tik tada, jei pavyksta gauti kompensaciją, tad tuomet, jei nepavyktų, paprasčiausiai nieko neprarasčiau. Ilgai nedelsdama nusprendžiau kreiptis į kompaniją „Insito Group“: paskambinau nurodytu telefono numeriu, ir netrukus gavau visą mane dominančią informaciją. Konsultantas patikino, kad šansai gauti kompensaciją yra tikrai nemaži, todėl tai tikrai pakėlė nuotaiką, ir trumpą laikotarpį pasijutau kur kas geriau.
Nors buvau nusiteikusi, kad kompensacijos gavimas gerokai užsitęs, tačiau didelei mano nuostabai atsakymą gavau vos po poros mėnesių. Konsultantas man pranešė, kad priskirta išmokos suma netrukus bus pervesta į mano banko sąskaitą, ir tikrai maloniai nustebino gauta kompensacijos suma. Nors tuo laikotarpiu pas medikus lankiausi ganėtinai retai, tačiau sveikimo procesas dar nebuvo pasibaigęs – odą vis dar bjaurojo nuplikymo žymės. „Insito Group“ pasirūpino, kad gautos kompensacijos sumos visiškai pakaktų visam sveikimo periodui – skirta išmoka tikrai pranoko mano lūkesčius.
Kaip ir buvau nusprendusi, į ankstesnę darbovietę nebegrįžau, tačiau turėdama pakankamai laisvo laiko turėjau galimybę peržvelgti darbo pasiūlymus ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą. Restorano savininkas labai apgailestavo dėl susiklosčiusių aplinkybių ir siūlė man didesnį atlyginimą, tačiau šiuo pasiūlymu nesusiviliojau – įsidarbinau žaislų parduotuvėje, kurioje labai greitai tapau skyriaus vadove. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau šis nelaimingas atsitikimas darbe buvo man naudingas – turėjau daugybę laiko apmąstymams, todėl pasidariau išvadas, ką gyvenime darau ne taip, ir ką galėčiau pakeisti. Tariu didelį ačiū įmonei „Insito Group“, kurioje dirbantys specialistai pasistengė, kad gaučiau kiek įmanoma didesnę kompensaciją, ir pinigai mane pasiektų pakankamai greitai. Papildomi pinigai visuomet praverčia, o patyrus traumą jie tampa ne prabanga, o tiesiog būtinybe.
Benas VARANAUSKAS
Užs. Nr.1492