„Knygų lentyna“
Ketvirtadienį į Šepetos Almos Adamkienės mokyklą-daugiafunkcį centrą rinkosi rajono ugdymo įstaigų vadovai. Čia pristatytas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Ramutės Kežienės metodinis leidinys.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Inovatyvi ir atsidavusi
2016 metais penkios Kupiškio rajono ugdymo įstaigos, tarp jų ir tuometinė Šepetos A. Adamkienės pagrindinė mokykla, ryžosi keistis ir gerinti savo mokinių pasiekimus įsijungusi į Švietimo mainų paramos fondo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektą „Iniciatyva Savivaldybėms“.
Socialinių mokslų daktaro, psichologo Tomo Lagūnavičiaus inicijuoti, siūlyti metodai mokytojų buvo vertinami įvairiai ir sukėlė nemažai diskusijų. Ilgainiui pastebėta, kad Šepetos mokykloje pradėjus taikyti T. Lagūnavičiaus rekomenduotus metodus, mokinių, kurie pasiektų bent patenkinamą lygmenį, dalis gerokai paaugo.
Viena iš mokytojų, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro lituanistė R. Kežienė, per pamokas diegia postkognityvinio mokymo(si) metodiką. Šiemet visą savo išmintį ir patirtį mokytoja sudėjo į metodinį leidinį „Skaitymo ir teksto supratimo įgūdžių formavimas, diegiant postkognityvinę mokymosi metodiką“.
Leidinio autorę pristačiusi Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė teigė, kad R. Kežienė yra ne tik inovatyvi mokytoja, bet ir profesijai atsidavęs žmogus – mokytoja ekspertė savo paslaugas siūlo Kupiškio švietimo pagalbos tarnybai, organizuojant kalbos kultūros kursus. J. Trifeldienė metodinio leidinio autorei palinkėjo pedagoginių aukštumų ir tolimesnės sėkmės gerinant pasiekimus.
Tik pasitvirtinę pavyzdžiai
R. Kežienė tikino, kad metodinis leidinys tinka ne tik lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams. Jame gali rasti užuominų ir tie mokytojai, kurie padeda mokiniams narplioti mokslinius tekstus. Į knygą sudėti metodai, pasak autorės, turėtų padėti mokiniams atrakinti, perprasti tekstą ir plėsti žodyną.
„Dabartinių vaikų mąstymas šabloniškas, neargumentuotas. Be to, jie mažai skaito. Užtat reikia pradėti nuo teksto prisijaukinimo“, – manė R. Kežienė.
Mokytoja ekspertė tvirtino, kad rengdama metodinį leidinį atrinko, jos nuomone, tinkamus pavyzdžius, kurie pasitvirtino per jos praktiką. Knygos medžiaga yra struktūrizuota. Kuo vyresni mokiniai, tuo sudėtingesnės struktūros, o kaip tai taikyti – pasirinks kiekvienas mokytojas.
Ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja į šešiasdešimt puslapių sudėjo savo patirtį, įgytą teoriniuose ir praktiniuose seminaruose. Per pamokas R. Kežienės taikomais metodais domėjosi Utenos, Rokiškio ir kitų aplinkinių rajonų atstovai. Toks dėmesys ir paskatino mokytoją išleisti šį metodinį leidinį. Čia surinkti tokie metodai, kurie tinka ir gabiems, ir specialių ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Anot R. Kežienės, rašant knygą buvo nelengva kompiuteriu parengti medžiagą, kad ji atitiktų spaustuvės reikalavimus. Buvo ir akimirkų, kai norėjo viską mesti, tačiau lituanistė nepasidavė.
„Darau viską, kas patinka, ir dėl vaikų. Tai mano moto“, – pabrėžė mokytoja.
Kaip suprantu iš straipsnio pavadinimo | 2019-10-19
|
Manau, mokytojo darbas įtemptas, griežtai ribojamas tvarkaraščių. Reikia turėti didelę mokyklos vadovo globą, kad darytum viską kas patinka ir lakstyti po visokias veiklas, palikus pamokas. O dėl vaikų?Belieka mažiausiai laiko? Aišku, kad mokiniams patinka kai kartais nevyksta pamokos. Įdomu kas tada atlieka darbus, kuriuos reika atlikti? Jau kiti? Ne tokie nuostabūs mokytojai? Čia tik nuomonė, bet ją padiktavo straipsnio pavadinimas.
Lai meta akmenį | 2019-10-25
|
Tamstai aną kartą neįtiko meras (panakliaute širdgėlą liejo), paskui Alfredas, dabar gi mokytoja. Irzlus esat, tamsta. Atsigręžkit į save.
Senis | 2019-10-17
|
Ačiū Jums Ramute. Jūs esate iš tų pedagogių, kurią galiu vadinti Mokytoja. Tamstos mokinys, nuo 1986-ųjų. 🙂