Šiais laikais jauna ūkininkaujanti šeima – retenybė.
Iš Vainiūniškio kaimo kilusios ir Biržų rajone, Nausėdžių kaime, įsikūrusios Ramintos Jarmalavičienės karvių melžimas neišgąsdino – pašnekovė su vyru pluša nuosavame ūkyje ir tikina, kad dirbti savarankiškai verta.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Perėmė iš tėvų
R. Jarmalavičienės vaikystė prabėgo pamaryje, Vainiūniškio kaime. Karvių melžimas jai buvo įprastas dalykas. Mergina po pamokų skubėdavo padėti tėvams, rankomis melždavo karves, jas girdydavo, perkeldavo ir to prievole nelaikydavo.
Vėliau, mokydamasi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje, susipažino su būsimu vyru Dominyku iš Biržų rajono, Nausėdžių kaimo. Ji žinojo, kad teka už ūkininkų sūnaus. Neišgąsdino ir tai, kad tekdavo talkinti uošviams gyvulių ūkyje.
„Kelerius metus gyvenome pas vyro tėvus. Tuomet dar pieno ūkis priklausė jiems. Uošvė mane išmokė naudotis melžimo aparatu. Greitai apsipratau ir išmokau melžti viena“, – teigė Raminta.
Laikui bėgant, jaunos šeimos gyvenimas keitėsi, pora apsigyveno nuosavuose namuose, o tėvai perrašė 18 karvių bandą. Šiandien jau yra 43 galvijai – net 30 melžiamų karvių, jaučiai ir jaunikliai.
„Per ketverius metus ūkis padidėjo. Pasinaudoję Europos Sąjungos parama įsigijome naują traktorių, pasistatėme fermą. Labai padėjo uošviai. Pas karves važiuojame kartu su vyru. Dirbdami nesipykstame, nes abu žinome savo pareigas. Aš melžiu karves, o vyras jas šeria, tveria gardus, atveža vandens. Taip pat Dominykas vasarą rūpinasi šieno atsargomis. Turime 50 hektarų žemės. Tai ne tik pievos, bet ir dirbama žemė, kur auginame įvairias grūdines kultūras. Į žemės ūkį aš nesikišu – čia vyro reikalai. Kartais į pagalbą atskuba ir jo broliai“, – pasakojo R. Jarmalavičienė.
Pajamų užtenka
Pašnekovė sakė, kad anksti rytais keltis ir skubėti pas karves nereikia. Darbo dienomis Raminta keliasi 6.30 val., o savaitgaliais pailsi pusvalandžiu ilgiau. Vakarinė ruoša ūkyje prasideda 18 val. vakaro.
Pasak R. Jarmalavičienės, būna ir tokių dienų, kai nesiseka, sugenda melžimo aparatas, suserga karvė ar nutinka kitokių nesusipratimų. Tik minties, kad reikėtų viską išparduoti ir imtis samdomo darbo, pora nenori prisileisti. Nors už litrą pieno šiuo metu mokama nedaug – 0,21 Eur, tačiau skųstis, kad pragyventi sunku, šeima tikrai negali.
„Iš pieno ūkio įmanoma labai neblogai pragyventi. Su vyru abu sau galime „išsimokėti“ beveik po vidutinį darbo užmokestį. Vasarą primelžiu apie 300 litrų per dieną. Žiemą pienas krenta iki 200 litrų. Tada jau kiek prasčiau, bet pinigų užtenka. Daug ką lemia ir tai, kad nereikia mokėti už vandenį, turime kieme savo gręžinį, be to, nereikia pirkti malkų, nes yra šeimos miškas“, – atskleidė Raminta.
Būsima ūkininkaitė?
Jarmalavičių šeima planuoja dar didinti gyvulių bandą, pirkti ūkio technikos. Visa tai – vyro užmojai, kuriems Raminta visada pritaria. Ūkininko žmona apsiprato ir su faktu, kad auginant karves yra įpareigota laiku jas melžti. Jei kur reikia ar norisi išvykti, pora prašo uošvių pagalbos. Paskutinė ilga išvyka buvo prieš dvejus metus – į Egiptą. Taip pat keletą kartų per metus šeima keliauja po Lietuvą. Kartu papramogauti pasiima ir dvi savo atžalas – septynerių Lukreciją ir ketverių Tėją.
Nors mergaitės auga ūkiškoje kaimo aplinkoje, bet tėvai pastebi, kad tik viena jų – mažoji Tėja – domisi ūkio reikalais. Mergaitė dažnai nori važiuoti kartu su tėvais veršelių paglostyti, o vyresnioji mieliau būna su seneliais. Jauna mama juokavo, kad greičiausiai jaunėlė dukra seks tėvų pėdomis.
Nors Nausėdžiai nedidelis kaimas, kur gyvena apie kelis šimtus žmonių, Raminta teigė, kad jie nėra vieninteliai jaunimo atstovai, gyvenantys ūkiškai. Yra dar kelios šeimos, kurios laiko po keliasdešimt karvių ir tai daro jau ne vienerius metus. Anot jos, norint sėkmingai ūkininkauti, svarbiausia nebijoti dirbti. O jei esi darbštus – savo tikslų pasieksi.
Doma | 2019-10-18
|
Labai gražus straipsnis, malonu skaityti.
... | 2019-10-17
|
Saunuoliai zmones!sekmes jums!