Giedrius Gruzijoje prie mineralinio vandens šaltinio, iš kurio teka garsusis „Borjomi“.
„Svetur apsilankius“
Giedrius Pakalniškis – ekstremalių pojūčių mėgėjas, savo gyvenimo neįsivaizduojantis be motociklo. Ilgamečiam motokrosų dalyviui šis sezonas ypatingas. Keliaudamas motociklais Giedrius aplankė tiek šalių, kiek kiti per visą gyvenimą nėra matę.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Kitaip negali būti
Nuo gegužės 25 iki birželio 15 dienos Giedriaus Kupiškio krašte nė su žiburiu nebūtumėte radę. Vyras su bendraminčiais motociklų mylėtojais buvo išvykęs į Gruziją. Tris savaites trukusios kelionės tikslas – pakeliauti po Sakartvelą ir pažinti kitas šalis važiuojant ne turistiniu maršrutu. Giedrius ir jo bendraminčiai pakeliui aplankė Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Ukrainą, Turkiją ir Armėniją.
Kelionė į Kaukazo šalį buvo surengta spontaniškai.
„Pamačiau feisbuko grupėje „Kelionės motociklais“, kad ieškomi pakeleiviai kelionei į Gruziją. Paskambinau tam žmogui – jis lietuvis, dirbantis Norvegijoje. Po kiek laiko prie mūsų prisijungė dar vienas vilnietis. Visų trijų mintys iškart sutapo: mes nenorėjome nakvoti viešbučiuose ir važiuoti lengviausiu keliu. Kartu sutarėme dieną, susipakavome daiktus ir išvykome“, – pasakojo G. Pakalniškis.
Ši nuotrauka daryta gūdžiame Sakartvelo kaime. Vietiniai gudrūs – už dyką fotografuotis nesutiko.
Kodėl Giedrius ryžosi tokiai tolimai kelionei motociklu? Vyras mano, kad kitaip ir būti negali, juk motociklai lydi jį visą gyvenimą. Dar būdamas vaikas Giedrius susipažino su šia transporto priemone. Pašnekovo mama dirbo veterinare, su motociklu „Iž“ dažnai važiuodavo gydyti karvių į laukus ir veždavosi kartu sūnų.
„Buvau dar toks mažas, gal septynerių metų, bet troškau valdyti motociklą. Mama važiuodama į darbą leisdavo pavairuoti. Nors koks ten tas vairavimas buvo – ne visada vairą išlaikydavau rankose, jį pasukdavau padedamas mamos. Net užkurti negalėjau, mama užmindavo motociklą“, – prisiminė Giedrius.
Kiek paaugęs G. Pakalniškis pats į laukus nuveždavo mamą, o šiandien, praėjus daugiau nei 40 metų, vyras vairuoja galingą „BMW R1200GS Adventure“ motociklą. Keliauti nesutrukdė ir tai, kad pašnekovas buvo patyręs ne vieną stuburo traumą.
„Žmona irgi nieko nesakė, išleido. Žino, kad aš kitaip negaliu“, – tikino pašnekovas.
Kad ir kur Giedrius Pakalniškis keliavo, visur sutiko bendraminčių – keliautojų motociklais. Pašnekovas patriotiškai papuoštą motociklą nufotografavo Gruzijos kalnuose.
Ypatingi įspūdžiai
Svetur nuotykių netrūko. Keliautojui patiko ragauti šalių, kuriose lankėsi, nacionalinius valgius. Anot G. Pakalniškio, visi patiekalai skirtingi, bet kartu ir skanūs. Labiausiai patiko Gruzijoje vietos gido atskleistas šašlykų receptas. Tikrų kaukazietiškų šašlykų paslaptis – rupi druska.
„Mėsa supjaustoma dideliais gabalais ir iš visų pusių apiberiama rupia maistine druska. Tuomet mėsa šiek tiek palaikoma ir kepama ant sudegintų išdžiovintų vynuogių šakelių žarijų. Kepama apie 10–15 minučių nuolat vartant. Keisčiausia, kad mėsa gana greitai iškepa. Pasirodo, druska neleidžia šašlykams apdegti, jos perteklius išvarva, o tiek, kiek reikia, mėsa pasiima. Aišku, mėsa turi būti riebesnė, ne vien raumuo“, – paaiškino Sakartvele viešėjęs Giedrius.
Trolių kelyje sutikti personažai visuomet išliks atmintyje.
Keliautojui motociklu įsiminė ir tai, kad daugumoje Rytų Europos šalių ir netgi Gruzijoje gausu palaidų šunų. Keturkojai mieli ir draugiški, kiekvieno leidžiasi paglostomi. G. Pakalniškiui tai patiko, nes labai myli šunis.
Labiausiai pašnekovą sujaudino vaizdas atokiame Gruzijos kaime. Viskas ten kaip gilioje senovėje – jaučiais ariama žemė, gyvulius gano vaikai.
„5–7 metų vaikai vasarą su jaučiais velka roges ir į jas krauna akmenis. Ką jie iš tų akmenų daro – nežinia“, – stebėjosi pašnekovas.
Per kelionę vyras susipažino ir su įvairių tautybių žmonėmis. Pavyzdžiui, Sakartvelo žmonės dievina lietuvius, yra labai vaišingi ir šilti. O turkai – priešingai. Be to, nemėgsta angliškai ar rusiškai kalbančių ir atsako sava kalba. G. Pakalniškis juokavo, kad tik Antalijoje turkai turistams rožėmis kelią nukloja, o kitur taip nėra. Taip pat Turkijos pasienyje vyras matė pabėgėlius iš Sirijos. Anot Giedriaus, liūdna matyti žmones, kurie gyvena iš paklodžių pastatytose palapinėse.
Keliautojai ne tik pamatė neįprastų vaizdų, bet ir pakliuvo į netikėtas situacijas. Giedrius pasakojo, kad Armėnijoje pritrūkus kuro ir atvykus į degalinę pasirodė operatorius, nešinas kibiru benzino ir nešvariu piltuvėliu. Nors naudoti piltuvėlį motociklininkai griežtai atsisakė, degalai buvo tokios prastos kokybės, kad važiuojant bijota, kad motociklas gali sugesti.
Armėnijoje bendraminčiai keliavo aplink Sevano ežerą, telkšantį beveik dviejų kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Kelionė bekele truko kelias dienas.
Anot pašnekovo, keliaujant motociklais teko patirti įvairių dalykų.
„Dažnai važiavome per tokias vietas, kur mašinos neišvažiuoja. Kartais ir mes negalėjome toliau važiuoti, tarkim, upė tekėdama pragraužė kelią, ir jei nieko negalėdavome padaryti, tai reikėdavo apsisukti ir važiuoti aplinkkeliu. Ir sveikatos problemų buvo – nugarą suskaudo, turėjau vykti pas medikus, net ratlankį sulankstęs buvau. Be to, kur bevažiuotum, svilino kaitri saulė. Tačiau viskas gerai baigėsi“, – džiaugėsi ekstremalių pojūčių mėgėjas.
Grįždami vyrai rinkosi kitą maršrutą ir kelią sutrumpino, nes vienam kolegai prireikė grįžti namo anksčiau.
Giedrius kartu su žmona Aušra šiauriausiame Europos taške, Nordkape.
Kartu į šiauriausią tašką
Netrukus, liepos 20 dieną, G. Pakalniškis su žmona Aušra motociklu leidosi į Šiaurės Europos kraštus maršrutu Kupiškis–Ryga–Talinas–Helsinkis–Laplandija–Nordkapas. Kelionės maršrutą planavo pats Giedrius. Vienuolikos dienų poros išvyka skirta paminėti judviejų santuokos trisdešimtmečiui.
„Nordkapas yra pati šiauriausia Europos vieta. Ten galima nuvažiuoti tik vidurvasarį, nes jau rugpjūtį būna prisnigta“, – teigė kelionės planuotojas.
Sutuoktiniai keliaudami į šią ypatingą vietovę aplankė ir kitus į maršrutą įtrauktus objektus: Kalėdų Senelio miestelį Laplandijoje, gražiausiu vadinamą Norvegijos Alesundo miestą, keliavo Trolių keliu ir lankėsi kitose vaizdingose Skandinavijos vietose. Giedrių ir Aušrą sužavėjo tyra šio pusiasalio gamta, stebino keliu vaikštantys nebaikštūs elniai.
„Šį sezoną 37000 kilometrų nuvažiavau“, – atskleidė G. Pakalniškis, prieš tai dar lankęsis motokrose Italijoje.
Ten važiavo palaikyti varžybose dalyvavusio kolegos anykštėno.
Pašnekovas tvirtino, kad keliauti motociklu yra gana nebrangu, kainuoja tik kuras. Nakvynė nemokama, nes Giedrius miega palapinėje, o pasak jo, nesvarbu, ar namie, ar užsienyje valgai, todėl tai į kelionės išlaidas neįeina.
Tik kur besilankytų, G. Pakalniškis mano, kad Lietuva – pats mieliausias kraštas.
„Mes gyvename labai gražioje šalyje, tik per daug verkiame, kaip čia negerai. Esu matęs ir blogiau“, – užbaigė pokalbį Giedrius.
