2024/11/18

 

SURŪGUSIOS TETOS BALTAIS CHALATAIS

Kristina VALYTĖ

Internete, spaudoje ir per televiziją skelbiama, kad gydytojui pakanka pasakyti „ačiū“, pinigine ar daiktine išraiška atsidėkoti nereikia. Atseit, Lietuvoje yra tiek daug nemokamų medicinos paslaugų, kad tik tirkis, gydykis ir džiaukis.

Deja, prireikus medikų pagalbos turime nusileisti ant žemės. Praėjusią savaitę, sunegalavus vaikui, teko kviestis greitąją medicinos pagalbą. Vaikui pakilo temperatūra, jis vėmė, išbėrė burną. Atvykusi felčerė pirmiausia pasidairė, kaip mes gyvename, tuomet išbarė mane, kad nesumažinau vaistais temperatūros, ir panosėje burbėjo, kad vaikas neprižiūrėtas, mama apsileidusi (nors esame paprasta dirbanti šeima).

Atvažiavus su greitosios pagalbos automobiliu į Kupiškio ligoninės vaikų ligų skyrių, pasibaisėjau ligoninės personalu. Kiekvieną kartą užėjus į palatą buvo akcentuojama, kad ši diena yra paskutinė darbo diena, o tada visas skyrius išeis ilgų atostogų. Ir kai tik sulašės visos vaikui skirtos lašelinės, privalėsime kuo greičiau iš čia nešdintis, niekas mūsų iki vakaro nelaikys. „Nepatinka – niekas jūsų nelaiko, keliaukite į Panevėžį“, – sakė slaugytoja „nupieštais“ antakiais.

Kadangi vaikas tik darželinukas, normalu, kad jis bijo lašelinių, adatų ir piktų tetų. Bet vaikų skyriaus seselės, užuot patylėjusios, dar pagąsdino vaiką, kad jeigu jis verks, išsiveš jo mamą. Ir tikrai, vaikas tai išgirdęs pradėjo verkti visu balsu.
Kai po konvejeriu sulašintų lašelinių ir suduotų vaistų vaikas gulėjo išsikamavęs, atėjo ponia daktarė, kuri apžiūrėjusi vaiką nepasakė, nei kuo susirgo mano vaikas, nei kur mums toliau kreiptis, nei išrašė reikiamų vaistų. Pasiteiravus gydytojos, galbūt išberta vaiko burna yra stomatito požymis, ji atsakė, kad tikrai taip nėra. Juk ji geriau viską išmano, nes yra baigusi medicinos mokslus. Pasak jos, vaikui derėtų keisti mitybos įpročius.

Beje, kitą dieną, neradusi ramybės nuvedžiau vaiką pas šeimos gydytoją. Paaiškėjo, kad jam – paprasčiausias stomatitas.
Papasakojusi įspūdžius pažįstamiems jų nenustebinau. Priešingai – išgirdau ne mažiau kraupių pasakojimų apie poliklinikoje dirbančią dantistę, kuri vaikams sako, jog „tavo žandai tokie dideli, kad net išsižioti negali“, taip pat apie gydytoją, kuri pastebėjo tulžies akmenis moteriai, o kai ši pasakė, kad tulžies pūslės nebeturi jau daugelį metų, daktarė jai atrėžė: „Tylėk, gal aš geriau žinau.“

Gydytojai žmonės, jų pacientai – taip pat. Tik kodėl privačiose medicinos įstaigose tokie reiškiniai nevyksta?

Ir nors senoliai sako, nespjauk į šulinį, šįkart drįstu paprieštarauti – kitąsyk iškilus sveikatos problemai, geriau važiuosiu tiesiai į Panevėžio ligoninės priimamąjį.

 

Aociatyvi nuotrauka iš redakcijos archyvo

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Visu pirma tai slaugytojos, ne seselės. Visų antra visi žinom tas isterikes mamas kuomet jų vaikas serga, jos pamiršta, kad dar ir kitų yra pacientu kuriems reikia taip pat dėmesio , atleiskit jeigu kažkas įsižeisit už tokį išsireiškima. Bet slaugytojos tikrai irgi žmonės, ir jeigu tu šneki žmogiškai tada ir jos atsiliepia taip pat. Visi mes žmonės, neužtariu nei vienos pusės, bet mes pamiršom ta nuoširdų bendravimą, kalbėt, sakyt vietoje į akis, o ne pult užsakyneti straipsnius ir pašiepti visa personalą.

  • Pritariu teigiamiems atsiliepimams apie Kupiškio medikus.Teko ne kartą su vaikais ir paaugliais Panevėžio priėmime pabuvot.Niekam nelinkėčiau tokio nedėmesingumo,tokio požiūrio,kad „ko čia ir atvažiavot“.Pusdienis mažiausiai,kol kas prie tavęs prieis. Košmaras.Gal ir galėtum kažkam kyšį duot,bet net nežinai kuriai.

  • Gal labai jau susireikšminate. Per keletą dešimtmečių tikrai negaliu skųstis Kupiškio medikais. Buvo laikas, kai ir tėvams, ir patiems ypač dažnai teko lankytis. Esame tik dėkingi. Na, žinome, kad žmonės kartais būna pavargę… O nieko neveikiančios supermamytės su mobiliakais nesiskiriančios tai tikrai reiklios visiems.

  • Ka jus cia tauskiat?!geri daktarai…per tokius „daktarus“kurie negeba ligos nustatyt tik ir bijok ligoninen papulti.Reikia greitosios seselem tona kelt,kad i Panevezi nuveztu..cia tik numarins..nebent seneliu namus gali padaryt is tokios ligonines,tai nauda Lietuvai butu.

  • Visiškai nesuprantu ką norėta tuo straipsniu pasakyti. Susidaro įspūdis, kad mama labai mažai nusimano apie gydytojo darbą. Pasidomėti kaip vaikas buvo gydomas, ar duoti vaistai privaloma.Ką reiškia konvejeriu sulašintos lašelinės, ir kas jas paskyrė jei kaip rašo K.V. tik po to atėjo gydytoja. Gydytoja ponia, o tai ką ji nedirba. Ar turi įtakos teikiant pagalbą slaugytojos išvaizda. Prisimintos senos skrajojančios frazės ištartos prieš 20 metų , o gal ir seniau. Taip ir norisi paklausti, o tai kai kas ar buvo gerai. Na o man atrodo, kad problema mamos nuostatose. Gera ten kur mūsų nėra.

  • Labai blogai, kai žiniasklaida, vardan reklamos, manipuliuoja visiems mums jautria medicinos tema. Užuot palaikę Kupiškio medikus, pilame ant jų purvą, dėl vienos „poniutės“ išsakytų priekaištų, kurie, kaip matyti iš straipsnio, tikrai nėra kažkoks kriminalas. Gerai, kol sveiki…

  • Mama išsakė savo nuoskaudas ir aš ją suprantu. Pati auginau vaikus ir buvo vosokiausių situacijų, bet taip blogai kaip Panevėžio priėmimo skyriuje, dar niekada nebuvo. O ten teko apsilankyti ne vieną sykį. Tuo tarpu Kupiškio ligoninėje visuomet sulaukdavau vienokios ar kitokios pagalbos. Gal ir ne tokios profesionalios, bet žmonės stengėsi padėti, kiek sugebėjo buvo demėsingi ir aš jiems esu labai dėkinga. O kas dėl lašelinių… džiugu, kad jas aplamai sugebėjo pastatyti, nes su tėvais vaikai būna ypač neramūs. Taip, kad mylėkime vieni kitus ir džiaukimės nors tuo, kas liko iš mūsų medicinos.

  • Gerbkime kitus ir patys būsime gerbiami. Nepagarbiai ir ‘persudytai’ surasyta, ypac nekulturinga prikisti isvsizda, antakius ar dar kazka. Kiek teko susidurti, man visi gydytojai buvo geri ir su dekingumu prisimenu.

  • Kiek mano vaikai buvo maži teko dažnai gulėti vaikų skyriuje, daktare Savukiene pati geriausia ir švelniau sią, žinanti savo darbą. O seselės šokinėja ir tikrai rūpinasi. Kas liečia kitus skyrius. Vertinu Reabilitacijos darbuotojus.

    • Pritariam, ir mes dėkingi Savukienei ir skyriaus personalui.

  • Vaikų skyriuje būti neteko..
    . Iš savo patirties… kai sirgo tėtis ir apie savo Kupiškio medikus galiu pasakyti tik gera. Neišreiškiamai dėkinga esu, kad tik jiems viskas gerai būtų… Sutinku, kad visur bendravimas, santykiai yra labai svarbu. Tai lemia rezultatus ir neretai palieka gilius pėdsakus…

Rekomenduojami video