SVARBIAUSIA – SAKYTI KLIENTUI TIESĄ

Vyras jaučia silpnybę BMW markės automobiliams, bet neatsisako ir svajonės – restauruoti retro stiliaus mašiną.

Mantas Gildutis – verslus žmogus. Savo pirmą verslą pradėjęs kiek vėliau nei dvidešimties metų, šiandien darbuojasi nuosavame autoservise. Vyras tikino, kad svarbiausia būti nuoširdžiu ir sąžiningu verslininku.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Laikė vaiku

M. Gildutis gimė ir augo Kupiškyje. Jis kitur savo ateities ir neįsivaizdavo. 32 metų vyras atrodo jaunesnis negu iš tiesų – jei reikėtų spėti jo amžių, daugiau nei 27 metų neduotume. Tai pripažįsta ir pats Mantas. „Kai buvau dvidešimties, būdavo pikta, kad mane laikydavo vaiku. Ateinu ir sako man: tai ką, berniuk, pasiklydai?“ – prisiminė pašnekovas.

Tokias frazes Mantas dažnai girdėdavo ne parduotuvėje, o rimtesnėse įstaigose, tokiose kaip Valstybinė mokesčių inspekcija ar bankas. Juk būdamas 21 metų vaikinas pradėjo kurti pirmą savo verslą. Truputį vėliau pašnekovas įsigijo sodybą Kupiškio rajone, Obonių kaime. Ne sau, o švenčių nuomai. Niekas nesitikėjo, kad būdamas toks jaunas vaikinas gali imtis verslo. „Visi keistai žiūrėdavo, galvodavo, kad aš palikimą gavau“, – sakė Mantas.

Mantas Gildutis yra baigęs Kupiškio meno mokyklos dailės skyrių, todėl kūrybiškumo jam nestinga. Šį laikrodį padarė kartu su draugu.

Pinigų sodybai Obonyse įsigyti jaunuolis neturėjo, todėl turėjo imti būsto paskolą. Anot pašnekovo, tais laikais bankai gana lengvai dalijo paskolas, o ir mintis, kad paskolintus pinigus turės periodiškai atiduoti per 40 metų, jo neišgąsdino.

M. Gildutis tikino, kad didžiausia investicija į šią sodybą buvo paties įdėtas rankų darbas. Pats daug remontavo, prižiūrėjo aplinką, priimdavo svečius. Vaikinas skųstis negalėjo – žmonės sodybą noriai nuomojosi, savaitgaliai buvo užimti. Taip sodyba klestėjo apie penkerius metus. Tik nusprendęs, kad reikia kurti šeimą ir įsigyti būstą Kupiškyje, Mantas sodybą pardavė.

„Pardavęs sodybą, likusią paskolos dalį grąžinau ir dar kažkiek pavyko užsidirbti“, – teigė verslininkas.

Pasidomėjus, iš kur paveldėjo verslumo gyslelę, vyras atsakė, kad ir pats nežino, nes šeimoje verslininkų nėra. Tėtis vis skatino sūnų rinktis samdomą darbą, o Mantas visuomet nesutikdavo ir sakydavo, kad jokiu būdu to nedarys, nes pats nori kurti darbo vietas ir būti pats sau viršininkas.

Ką reiškia būti įmonės savininku

Šiandien Mantas kardinaliai pakeitęs verslo pobūdį. Jau ketverius metus jis yra autoserviso savininkas. „Kai atėjau čia dirbti, tai buvo draugo verslas. Vėliau autoservisą perpirkau aš“, – trumpai įmonę pristatė M. Gildutis.

Pašnekovas teigė, kad pradžioje buvo sunku, ypač tvarkant dokumentus. „Didelė biurokratija. O man prie popierių sėdėti – bauda. Geriau jau rankas susitepti ką nors remontuojant“, – prisipažino vyras.

Be to, ir verslas dar nebuvo išplėtotas. Servise dirbo du mechanikai ir tebuvo du keltuvai.

Pasak M. Gildučio, autoservisui reikia pastovių investicijų, nes šios srities konkurencija yra didelė – mieste automobilius remontuojančių įmonių ir asmenų tikrai daug. Be to, spaudžia valstybės mokesčiai. Liūdniausia, anot Manto, būna, kai reikia didinti darbuotojui algą. Norisi duoti žmogui užsidirbti, bet neišeina, nes didindamas algą turi didinti ir paslaugų kainas, o jei darbų įkainiai pakils, įmonė praras nemažai klientų.

Pašnekovas mano, kad svarbiausia būti sąžiningu ir nuoširdžiu verslininku. Su klientu stengiamasi niekada nesiginčyti, visada ieškoma kompromiso, kad žmogus nesijaustų apgautas. Taip yra dėl to, kad Mantas nemėgsta netiesos. „Tarkim, atvažiuoja klientas, sako: paruoškite man automobilį techninei apžiūrai. Jei mes nerandame gedimo, tai ir sakome tiesą, kad jo tikrai nėra, o ne sugalvojame nebūtų dalykų, kad tik išmelžtume pinigų“, – pasakojo autoserviso savininkas.

Manto nuomone, klientas ir neprivalo suprasti automobilio gedimus. „Kiekvienas žmogus turi išmanyti savo sritį. Jis mane samdo, o aš galbūt samdysiu jį. Ir taip gyvuos rinka. Ką išmanau, pasakau, stengiuosi nemeluoti. O jei nežinau, siunčiu pas kitą specialistą“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.

Šiandien Mantas Gildutis – autoserviso savininkas. Vyras teigė, kad turint savo verslą reikia dirbti nenormuotai.
Autorės nuotraukos

Šiuo metu M. Gildučio įmonėje yra 6 darbuotojai. Pats Mantas taip pat nesėdi rankų sudėjęs. Jis pardavinėja detales autoserviso parduotuvėje. Bet jei reikia, gali ir automobilį remontuoti, ir klientus pakonsultuoti. Taip pat pats vyksta į Belgiją pirkti naudotų automobilių, juos suremontuoja ir perparduoda. „Kiekvienoje mašinoje aš atrasiu ir pliusų, ir minusų. Pastebėjau, kad žmonės yra prisiklausę įvairiausių mitų apie automobilius. Pavyzdžiui, kad prancūziškas automobilis yra prastesnis negu vokiškas. Visuomenė per daug išliaupsinusi vokiškus, o nužeminusi prancūziškus ir kitus automobilius. Nors pastarieji kartais kaip tik būna kai kuriais aspektais geresni“, – stereotipą paneigė Mantas, jaučiantis simpatiją BMW markės automobiliams.

Prireikus gali ir kurti

Kadangi verslas yra nemenka atsakomybė, darbe serviso savininkas kartais užsibūna ilgiau negu darbininkai. Verslininkas sakė, kad namo grįžta vėliau nei samdomą darbą dirbantys žmonės – apie 19 valandą. Tik privalumas toks, kad Kupiškis mažas miestas, ir po trijų minučių jau būna namuose, nereikia laukti eismo spūstyse.

Gimtajame mieste pašnekovas randa ir daugiau privalumų. Vienas jų – Kupiškio marios. Tik M. Gildučio manymu, mes jų nevertiname. „Turime ketvirtą pagal dydį vandens telkinį, o jo neišnaudojame. Garsinkime, skleiskime Kupiškio marių vardą“, – siūlė M. Gildutis.

Tiksliu centus skaičiuojančiu verslininku pašnekovas savęs nevadina, yra baigęs Kupiškio meno mokyklos dailės skyrių, tad jei reikia, gali ir ką nors sukurti, fantazijos netrūksta. Vyras parodė laikrodį, pakabintą ant sienos. Jį kartu su draugu sukūrė iš sankabos diskatoriaus ir laikrodžio mechanizmo. Šis kūrinys sulaukia nemažai komplimentų. O didžiausia jauno verslininko svajonė – restauruoti seną retro stiliaus automobilį. Bet viskam savas laikas.

Reklama: kku.lt