Valentinas MITĖ
Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas buvo paskutinis, žymintis jos valdymo dešimtmetį. Per 25 minutes Prezidentė tikrai neapžvelgė visko, kas įvyko, kas buvo pasiekta per dešimt metų. Ko gero, ji to ir nesiekė. O gaila. Pranešimas buvo eklektiškas – apie viską po truputį.
Prezidentė visų pirma pradėjo pranešimą tuo, už ką tiesiogiai atsakinga, – užsienio politika. Paprastai pranešimuose užsienio politikai ji skirdavo daug mažiau vietos ir ne ja pradėdavo savo metinius pranešimus. Susidarė įspūdis, kad ji pati užsienio politiką laiko savo svarbiausiu pasiekimu.
Dvi D. Grybauskaitės valdymo kadencijos buvo labai skirtingos. Atrodo, kad buvo ne dvi kadencijos, o dvi skirtingos prezidentės.
Pirmos kadencijos pradžioje D. Grybauskaitė paskelbė keičianti politikos kryptį ir pažadėjo su „vargšais“ nebendrauti, o didžiausią dėmesį skirti turtingoms Vakarų valstybėms, tokioms kaip Vokietija. Atrodė, kad Prezidentė atsitraukia nuo Rytų partnerystės ir šone palieka tokias valstybes kaip Ukraina, Moldova ar Gruzija. Ji taip pat pažadėjo „perkrauti“ santykius su Rusija. Susitiko su Putinu, bet, matyt, toks susitikimas nieko gero nedavė, nes santykių „perkrovimas“ buvo užmirštas, o per antrą kadenciją D. Grybauskaitė laikėsi griežtos retorikos bei veiksmų tarptautinėje arenoje Kremliaus atžvilgiu. Nieko gero nedavė nei susitikimas su Baltarusijos Prezidentu A. Lukašenka.
Tačiau labiausiai nustebino D. Grybauskaitės atsisakymas vykti į Prahą susitikti su JAV Prezidentu Baraku Obama. Pradžioje šis sprendimas buvo nepaaiškintas kiek rimčiau, o vėlesni aiškinimai buvo labai suvelti ir neįtikinami. Iki šiol šis sprendimas ir tebėra paslaptis.
Antra D. Grybauskaitės kadencija buvo kitokia. Atrodo, kad šalį valdė du skirtingi prezidentai. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą iš esmės pasikeitė D. Grybauskaitės retorika Kremliaus atžvilgiu ir ji tapo viena didžiausių V. Putino politikos kritikių. D. Grybauskaitės antros kadencijos metais taip pat buvo padidintos išlaidos gynybai iki dviejų procentų, nors pradžioje ji aiškino, kad tokio įsipareigojimo esą nėra. Tiesa, buvo ir nesuprantamų žingsnių kaimynų atžvilgiu. Sakykim, Grybauskaitė nenuvyko į Latvijos Nepriklausomybės minėjimą. Pagerėjo Lietuvos santykiai su Lenkija, nors šioje srityje sunku atskirti, kur vyriausybių nuopelnai, o kur Prezidentės.
Ypač skaudus Lietuvai yra Astravo elektrinės klausimas. Susitikta su Baltarusijos Prezidentu A. Lukašenka, Astravo elektrinės statybos niekaip tai nepakeitė, o ir vargu, ar toks buvo susitikimo tikslas. Astravas į Lietuvos politiką kaip problema atėjo vėlokai, kai vargu dar buvo galima ką padaryti.
Prezidentė palinkėjo Lietuvai ir toliau likti „Laisvės varpu tarptautinėje politikoje“.
Nors šį kartą D. Grybauskaitė, kaip nė viename ankstesniame pranešime, kalbą pradėjo užsienio politika, bet ne užsienio politikai buvo skirta daugiausia vietos.
Daug Prezidentės kritikos teko valdantiesiems: „Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į šalies destrukciją. Kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami, konstruktyvus darbas tampa neįmanomas.“
Nuo pat Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atėjimo į valdžią prasidėjo nesibaigiantis karas su LRT. Jam galo nematyti ir dabar, nepaisant tarptautinių žurnalistų organizacijų neigiamos nuomonės apie bandymus vienu ar kitu būdu pažaboti žiniasklaidą. Reikia tikėtis, kad naujas Prezidentas Gitanas Nausėda laikysis panašių žiniasklaidai palankių nuostatų kaip D. Grybauskaitė. Spaudą būtina remti, o ne bandyti pažaboti arba padaryti priklausoma siekiant savo tikslų. Labai netoli tas laikas, kai Lietuvoje neliks nė vieno nacionalinio laikraščio. O ką kalbėti apie regioninę spaudą, kurią dažnai siekia kontroliuoti vietos valdžia, tik ačiū Dievui, ne visada ir ne visur jai tai pavyksta.
Užkliuvo Prezidentės pranešime ir klaidų analizės, ir konkrečios Lietuvos ateities vizijos nebuvimas. Ne viskas gerai, jei Lietuvoje skurdas vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Bendrai, pranešimas buvo sausokas.
Jei Prezidentė norėjo rimtai apžvelgti savo valdymo laikotarpį, jai tikrai nepavyko.
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
