Alizavoje gyvenanti Audronė Užtupienė kartu su vyru Vladu prieš keletą savaičių viešėjo saulėtoje Ispanijoje. Pora per savaitę aplankė turistų pamėgtus Ispanijos miestus ir miestelius: Malagą, Benalmadeną, Marbelją, Rondą. Pašnekovė sakė, kad važiavo ne tik svečia šalimi pasigrožėti, bet ir Ispanijos lietuvių vaikų pamokyti.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Už tarptautinį mokinių bendravimą
A. Užtupienei idėją paatostogauti Ispanijoje pasiūlė dukterėčia Živilė Užtupaitė. Ši moters giminaitė ten gyvena nebe pirmus metus, be to, Benalmadeno mieste ji yra įkūrusi „Balto zebro“ lituanistinę mokyklą. Ši mokymo įstaiga dirba tik šeštadieniais, ją lanko 5–9 metų vaikai. Jie mokomi lietuvių kalbos, istorijos, geografijos ir lietuviškai skaičiuoti. „Taip išėjo, kad ne tik pakeliavau, bet ir meninį užsiėmimą vaikams vedžiau“, – pradėjo pasakojimą pašnekovė, Alizavos pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytoja.
Moteris nusprendė „Balto zebro“ lituanistinės mokyklos vaikus išmokyti pasidaryti trispalvę apyrankę ir kartu pristatyti jiems Lietuvą Alizavos pradinukų akimis. „Kad neatvykčiau tuščiomis, atsivežiau daug mokyklos, kurioje dirbu, pradinukų piešinių. Taip pat ir mažųjų mokinių laišką, kuriame trumpai aprašyta Lietuva, jos klimatas, trumpai papasakota apie Alizavos mokyklą. Svarbiausia tai, kad vaikai buvo labai susižavėję Lietuva. Pasirodo, ne visi ten buvę. Yra vaikų iš šeimų, kur abu tėvai lietuviai, o yra ir tokių, kur tik vienas tėvų kilęs iš mūsų šalies. Keisčiausia vaikams buvo girdėti apie sniegą. Dauguma jų išvis jo nebuvo akyse regėję“, – įspūdžius pasakojo A. Užtupienė.
Mokytoja į Ispaniją vyko jau turėdama mintį, kad „Balto zebro“ ir Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai pradės tarpusavyje bendrauti. „Šis bendravimas prasmingas ir Ispanijos lietuviukams, ir alizaviečiams. Abi mokyklos plačiau susipažins su jiems svečia šalimi. Pasikeisime nuotraukomis, susirašinėsime. Ir dabar laukiame laiško iš Ispanijos. Viliuosi, kad šis bendravimas išliks“, – sakė Alizavoje dirbanti mokytoja.
Vaišingi ispanai ir laukinės vištos
Audronė, kelionėje praleidusi savaitę laiko, pasakojo, kad suspėjo nemažai pamatyti ir patirti. Kadangi dukterėčia buvo jos gidė, tai moteris pamatė daug daugiau negu per kelionių agentūras keliaujantys turistai. Susipažino ir pabendravo su pačiais ispanais, iš arčiau pamatė jų kultūrą, gyvenimo būdą, be to, pašnekovė lankėsi ne tik turistų, bet ir vietinių gyventojų pamėgtose vietose.
Keliautoja sakė, kad šios šalies gamta nuostabi ir neįprasta lietuvio akiai, o ir karštis kitoks negu pas mus. „Iš karto buvo keista, kai iš šalčio atvykome į šilumą. Buvo apie 25 laipsnius šilumos. Bet ta kaitra kitoniška, mat ten lietus labai retas svečias. Oro pasikeitimą lemia tik stipresnis ar silpnesnis vėjas. Mes prakaituojame, o vietiniai pripratę, vaikšto su ilgomis rankovėmis ir atrodo, kad jiems nekaršta“, – teigė moteris.
Dėl kaitrios saulės Ispanijoje vietinių gyvenimas verda vakarais ir naktimis. Dieną, kai saulė kaitina smarkiausiai, vyksta siesta – poilsio metas. O karščiui sumažėjus, žmonės įsijungia į aktyvų gyvenimo ritmą. Tuomet gatvėse pilna žmonių, susirinkusių pabūti ir gerai praleisti laiką.
„Ispanai mėgsta švęsti, bet tai daro kultūringai, kitaip negu kai kurie Lietuvos gyventojai. Nematysi niekur prisigėrusio ir pusiaukelėje užsnūdusio“, – tikino alizavietė.
Vietiniai ispanai, anot moters, labai šilti žmonės. „Jie labai mėgsta bendrauti, yra vaišingi. Pavyzdžiui, užsukome į turistams nežinomą nuošalų ispanų šeimos restoranėlį. Maistas tiesiog tobulas. Viskas iš šviežių ingredientų: šviežios jūros gėrybės, daržovės, vaisiai. Kai pavalgai, visada pasiteiraujama, ar buvo skanu, ir jei pagiri, jie visuomet tave pavaišins dar, tik valgyk“, – stebėjosi pašnekovė.
Audronė sakė, kad lietuviai įpratę visur skubėti, o ispanai, priešingai, niekur nelekia ir yra atsipalaidavę, smulkmenos jiems nėra reikšmingi dalykai.
„Visi labai laikosi eismo taisyklių. Patys važiuoja negreitai, visada praleidžia pėsčiuosius. Bet paradoksalu tai, kad kai statydamas įbrėši svetimą mašiną, už tai nebūsi baudžiamas. Užtat visų ispanų automobiliai apibraižyti ir jie dėl to nesisieloja ir nekonfliktuoja“, – teigė moteris.
Audronę nustebino ir tai, kad gatvėse visur auga apelsinmedžiai. „Atrodo, imk ir nusiskink, bet niekas jų nevalgo. Vietiniai žmonės sakė, kad jie nevalgomi. Tai tas pats, kaip mūsų laukiniai obuoliai“, – tikino A. Užtupienė.
Mokytoja žavėjosi ir Ispanijoje žydinčiais spalvingais medžiais, ir juose gyvenančiais būriais žaliųjų papūgų. Taip pat gatvėse ir parkuose laisvai tipena laukinės vištos. „Vaizdas lyg iš pasakos“, – šypsojosi Audronė.
Pasigedo metų laikų
Pasiteiravus, kurios aplankytos vietos pašnekovei buvo pačios įstabiausios, A. Užtupienė sakė, kad labiausiai ją sužavėjo Salvadoro Dali skulptūrų parkas Marbeljos miestelyje.
Jai, kaip dailės mokytojai, pamatyti šio siurrealizmo atstovo kūrinius buvo labai vertinga. „Tai visa alėja šio menininko skulptūrų. O kur tik pažvelgsi, grindys išklotos marmuru“, – gėrėdamasi sakė Audronė.
Moteris neliko abejinga ir pabuvojusi kaktusų parke Benalmadene.
„Čia tokie pat kaktusai kaip ant mūsų palangės, tik 100 kartų didesni. O apvalūs kaktusai – tarsi kamuoliai, kurių geriau nepriliesti“, – pokštavo keliautoja.
Taip pat pašnekovei labai patiko Malagos katedra, kitaip vadinama renesanso architektūros perlu. Į ją Audronė užsuko pasimelsti. Be to, atmintyje išliks įspūdingas Rondos senamiestis.
„Vietiniai žmonės ten gyvena pasistatę namus ant įspūdingo skardžio“, – netradiciniu vaizdu stebėjosi alizavietė.
Pasidomėjus, ar galėtų ten pasilikti gyventi visą laiką, Audronė atsakė, kad vis dėlto geriausia gimtojoje šalyje. Čia mes turime nuostabią gamtą ir metų laikus, kurių Ispanijoje nė su žiburiu nerasi.
Nuotraukos iš asmeninio Audronės Užtupienės albumo
