Ada DVARIONAITĖ
Šių metų pradžia išskirtinė sniego ir žodžių gausa.
Sniego reikia, jis pasiilgtas per besnieges žiemas, dabar saugiau augmenijai ir visai gamtos gyvasčiai laukti pavasario.
Skaitomi, rašomi ir garsiai ištariami žodžiai liudija suaktyvėjusį viešąjį gyvenimą, jis toks nebūtų, jeigu ne artėjantys valdžios rinkimai. Būna akimirkų, kai, regis, visa galia veržiasi fiziologija – lyg būtų girioje prasidėjęs tenykščių gyventojų tuoktuvių metas ar pavasarinis katinų morčius. Bala nematė fiziologijos, ji sunkiai sutramdoma, o štai žodžiai yra suvaldomi, pasiduodantys įvairioms manipuliacijoms. Juos galima suskaičiuoti, surikiuoti, pagvildenti prasmes.
Kokie žodžiai dabar yra populiariausi? Patrauklus, modernus, kokybiškas, potencialus, racionalus, diplomatiškas, efektyvus, ekonomiškas, populiarus, populistinis.
Čia kalbama ir apie žmones, ir apie sprendimus, ir apie vertybes, ir apie savybes. Žodžiai tarsi įprasti, tik svarstau, ar visi juos vartojantys žmonės sudeda tokias pat prasmes. Ar suspėja apie tai pagalvoti, prieš pasakydami?
Racionalus, efektyvus, ekonomiškas rodo kasdienės veiklos pragmatiškumą, taupymo pirmenybę, mažinant sąnaudas, bet siekiant geresnių rezultatų. Darbdaviui ir verslui svarbu kuo efektyviau išnaudoti darbuotojo sugebėjimus, sumokant adekvatų (yra toks mįslingas žodelis) atlygį. O jeigu versle nėra konkurencijos, jeigu samdomas darbuotojas neturi pasirinkimo galimybių, verslas įgyja nevaržomos galios. Kai politikas sako, kad sukurs verslui palankias sąlygas, ką jis turi galvoje? Jeigu jam pavyks pritraukti naujų investicijų, padidės konkurencija, tai kažin ar apsidžiaugs vietinis verslas? Jeigu atsiras naujų darbo vietų, nudžiugs bedarbiai ir visi kiti dar veiklūs piliečiai. Tik jiems reikia ne vien darbo vietos, ne tik adekvataus, bet ir išgyventi leidžiančio atlyginimo. Ekonomikos ekspertai ir analitikai tvirtina, kad pinga patys pinigai, taigi vien efektyvumas, ekonomiškumas, racionalumas mūsų darbams ir veiklai gerų pokyčių neduos.
Galima netgi taip pasakyti, kad ekonomiškumas, efektyvumas jau padarė savo blogą darbą, įsiverždamas į asmeninius žmonių gyvenimus. Taupydami žmonės atsisako savo keturkojų gyvūnų, išveža į mišką, paleidžia kur nors kaime nebereikalingus, pasenusius ar pasiligojusius.
Ir ne tik gyvūnus, čia kalbama ir apie žmones, taip pat nebereikalingus, nenaudingus. Apie vyrus, kuriems dosnus likimas leidžia sulaukti ir pergyventi vidutinės trukmės (69 metų) ribą. Vyrų Lietuvoje trūksta, mažuma, bet ne visi mažoje šeimos bendruomenėje pageidautini. Racionalios, ekonomiškai mąstančios moterys ir draugės nenaudingą vyrą išprašo iš namų. Kam reikalingas, jeigu serga, vinies nebeįkala, dar jį maitink, skalbk… Žmogui tenka ieškotis pastogės. Turi jis vaikų, bet jie toli. Turi žmoną, bet ji buvusi, kadaise įskaudinta. O paskutinė jo draugė praktiška ir racionali, neįsipareigojusi. Kai kas sako, kad žmogus nusipelnė tokios senatvės ir vienatvės, reikėjo anksčiau mąstyti.
Taigi šis pasvarstymas buvo apie žodžius, dažnai girdimus ir pasakomus. Apie didelius įsipareigojimus. Apie šių laikų mūsų bėdas ir ydas. Nes viskas sutelpa tuose pačiuose žodžiuose, tik prasmes ten sudėliojame savąsias.
