Šalies regionai vis labiau atskiriami nuo realios informacijos. Jau lyg ir apsipratome, kad informaciją iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, bankų, prekybos centrų žurnalistai gali gauti tik iš tų įstaigų ir organizacijų atstovų spaudai ir kitų komunikacijos specialistų. Eiliniam žmogui dar sunkiau prisibelsti, jei nori gauti konkrečią informaciją iš panašių įstaigų ir organizacijų.
Ne visus tenkina bendravimas laiškais, internetu. Dar atsiranda žmonių, kurie neranda kontakto su elektros, dujų tiekėjais, kai ištinka tam tikros šios srities bėdos. Kartais net už didelius pinigus šių problemų žmonėms nepasiseka greitai išspręsti. Bet svarbiausia, kad neaišku, kur tais klausimais kreiptis.
Įspūdis toks, kad vietoje dirbančių minėtų sričių darbuotojų lyg jau iš viso nebėra. Dirba kažkokie nematomi robotukai už aukštų sienų ir tvorų. Tiesa, pardavėjas dar galime matyti nevirtualiai. Deja, tik regėti, nes apie savo darbą ir darbovietę jos tikrai nieko oficialiai nepasakys.
Ta informacija iš regionų, rajonų vis labiau tolsta ir toliau. Belyčių, beveidžių robotukų gausėja. Antai Kupiškio kelių tarnybai tapus AB „Kelių priežiūra“ Šiaurės rytų regiono dalimi, visa informacija apie kelių priežiūrą gaunama per komunikacijos specialistą, sėdintį Kaune. Šiek tiek juokinga, kad jis rašo žurnalistui atsakymą, kada bus kertami krūmai, pvz., kelyje netoli Laičių. To kaimo jis, ko gero, nėra regėjęs akyse, nebent per „Google“ programėlę. Atsakyti į paprastutį skaitytojos klausimą vietoje dirbantys šios įmonės darbuotojai, vadovai, atrodo, jau nebeįgalūs.
Šiuo metu panašiai nutiko ir aplinkos apsaugos sričiai. Kupiškio, Rokiškio ir kitų rajonų aplinkosaugininkai nebegali atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus tiesiogiai. Tais klausimais irgi su žurnalistais kalbasi komunikacijos specialistai. Gal tik išimtinais atvejais, leidus centrinei vadovybei, jie kažką dar kada nors ir pasakys. Keista, netgi Panevėžio aplinkos apsaugos departamento vadovas nepakomentavo, kokie yra struktūriniai jo kuruojamo regiono pasikeitimai. Atsakymo reikėjo ieškoti Vilniuje.
Taip įstaigos, organizacijos rūpinasi savo įvaizdžiu, kad, neduok Dieve, nebūtų nukrypta nuo joms keliamų strateginių tikslų ir nubrėžtos veiklos gairių.
Pasiekiantys skaitytojus komunikacijos specialistų komentarai dažnai panašūs į dailiai apgraužtą, aplaižytą kaulą, beveidžiai, abstraktūs. Konkretaus atsakymo dažnai reikia ieškoti po kanceliarinių žodžių ir cituojamų įstatymų lavina.
Vietinio žmogaus, ieškančio konkretaus atsakymo į rūpimą klausimą, pastebinčio įvairių negerovių bei trūkumų tam tikrose gyvenimo srityse, tokie atsakymai tikrai netenkina. Jis nori išgirsti savame krašte dirbančio žmogaus Jono, Petro ar Onutės balsą, nuomonę tais klausimais. Pagaliau ir atsakomybės konkrečiai iš to žmogaus pareikalauti.
Kam reikalingi beveidžiai, bevardžiai įvairių padalinių, skyrių, poskyrių vadovai, jei jie negali nieko apie savo veiklą komentuoti. Tokiu būdu jie tarsi atsikrato atsakomybės už tai, kas vyksta šalia mūsų čia pat ir dabar. Tada kyla ir kitas klausimas, ar tie specialistai tikrai yra geri savo srities žinovai, jei iš jų atimta teisė tiesiogiai atsakyti į žiniasklaidai ir visuomenei aktualius klausimus.
Renatos Malinauskienės nuotr.
aš | 2019-02-02
|
neturit didesnės problemos 🙂 per daug viską eskaluojate , kažkoks kratinys
Faktas | 2019-02-01
|
„…kaimas vis arčiau prie miesto, miestas vis toliau nuo rugių…“