IŠ VALSTYBĖS TARNYBOS – Į VERSLĄ

Iš Kupiškio rajono kilusi Jolanta Chlevickienė kartu su šeima daugelį metų gyvenimą kuria Šiauliuose, tačiau jos veikla ties šiuo miestu neapsiriboja. Valstybės tarnybą dėl noro dirbti savarankiškai palikusi Jolanta verslias ir veiklias moteris ragina bendradarbiauti, o ne konkuruoti, todėl ji jau metus rengia kontaktų rytmečius, per kuriuos verslininkės dalijasi ir džiaugsmais, ir rūpesčiais.

Audinga SATKŪNAITĖ

Subūrė ir Kupiškio verslininkes

Baigusi mokyklą Kupiškyje J. Chlevickienė išvyko studijuoti į Šiaulius, kur iki šiol ir gyvena. Tuomet Jolanta pasirinko Šiaulių universitetą ir studijavo pradinių klasių mokytojos specialybę, vėliau baigė švietimo vadybos magistrantūrą.

„Aš šioje srityje esu nuolatos. Studijuodama magistrantūroje domėjausi suaugusių žmonių mokymu, vėliau tapau profesinio mokymo karjeros specialiste. Daug metų konsultavau žmones, vesdavau paskaitas. Taigi su švietimu visada turėjau sąsajų“, – teigė J. Chlevickienė.

Jos tėvai gyvena Rudiliuose, bet pati moteris Kupiškio krašte jaučiausi viešnia. Jolanta savo tėvus dažniausiai aplanko šeimos ar valstybinių švenčių proga. Ji iki šiol palaiko šiltus santykius su kai kuriomis buvusiomis bendraklasėmis, gyvenančiomis Kupiškyje.

J. Chlevickienė visada yra pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką veiklioms ir verslioms moterims, tarp jų ir verslą kuriančioms Kupiškio krašte. Moteris jau keletą metų įvairiuose Lietuvos miestuose organizuoja verslių ir veiklių moterų kontaktų rytmečius. Šiais metais šv. Velykų proga atostogaudama pas tėvus, ji vieną rytmetį subūrė kupiškėnes, kad jos galėtų pabendrauti, susipažinti ir pasikeisti kontaktais.

„Šio renginio tęsinys Kupiškyje galėtų būti, tačiau aš fiziškai keliose vietose Lietuvoje negaliu būti, nes mano veikla apima visą šalį. Jeigu rasčiau ambasadorę, kuri perimtų organizuoti tokius susitikimus rytmečio formatu, mielai palaikyčiau šią idėją. Visoje Lietuvoje rytmečių susitikimai vyksta reguliariai, kartą per mėnesį, Kupiškyje, manau, nepavyktų išlaikyti tokio intensyvumo. Džiaugiuosi, kad pirmas susitikimas buvo sėkmingas, bet viena to imtis toliau negalėčiau. Tam reikėtų komandos ar iniciatyvos iš pačių kupiškėnių“, – kalbėjo J. Chlevickienė.

Ji sakė specialiai pasidomėjusi, kiek Kupiškio krašte yra moterų įkurtų verslų ar tokių, kuriems vadovauja moterys. Per visą rajoną Jolanta jų suskaičiavo daugiau nei šimtą.

J. Chlevickienė sakė, kad jos tėvai visą laiką gyveno ūkiškai, todėl ji negalinti teigti, jog jie nebuvo verslūs.

„Tėvai visada augino gyvulius ir ištikdavo vienokie ar kitokie sunkmečiai, todėl jie turėdavo rasti būdą, kad ir šeima būtų pamaitinta, ir ūkis išlaikytas. Tikriausiai, ūkiškas gyvenimo požiūris man irgi padeda“, – tikino pašnekovė.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“