Lapkričio 17 d. Uoginių amatų centre įvyko tautodailininko tapytojo Kęstučio Virgilijaus Henriko Vaičiūno kūrybos darbų parodos uždarymo šventė. Visus renginio dalyvius daina pasveikino Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro Subačiaus padalinio mergaičių vokalinis ansamblis „Smile“ (vad. Irena Jėčiuvienė).
Jurgita MALEVIČIŪTĖ
Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė
Renginio vedėja muziejininkė Jolanta Knizikevičienė trumpai pristatė eksponuojamą parodą. Ji papasakojo, kad tapytojas su žmona, netikėtai praskaidrinę rudeninę nuotaiką ir pravėrę muziejaus duris, mielai patys darbavosi rengiant parodą. Kiekvienas žmogus, atėjęs apžiūrėti parodos, galėjo nors trumpam pajausti darbų spinduliuojamą šilumą, laimę ir istoriją. Ilgomis kalbomis nevargindama renginio dalyvių, muziejininkė pradėjo dialogą su pačiu autoriumi.
Tapytojas K. V. H. Vaičiūnas teigė, kad kalbėti apie save nelengva, nors labai miela ir šilta prisiminti savo vaikystę. Jis trumpai prisiminė, kaip mokėsi Skapiškio mokykloje, kokias išdaigas su draugais krėtė prie Skapiškio ežerėlio. Tapytojas studijavo fiziką. Ir į tą tikslųjį mokslą pastūmėjo tuometinis Skapiškio mokyklos direktorius. Ir tapybos K. V. H. Vaičiūnas niekada nepamiršo. Ši sritis traukė jau nuo vaikystės. Atskirai šio mokslo nėra kandęs ir nebaigęs jokių mokslų. O fizikos mokslas labai pasitarnavo tapant. Ypatingai optikos skyrius dailininkams duoda daug žinių. „Tai yra šviesaeigis šviesos sklidimas, kuris paaiškina visus šiuos dėsnius“, – kalbėjo parodos autorius.
Tapytojas K. V. H. Vaičiūnas tvirtino, kad būnant fiziku ir tapytoju, parinkti spalvas ir šviesas tikrai nesudėtinga. O kaip tik yra stimulas ir noras išgauti kažką naujo. Naujas spalvas ir atspalvius ir juos kartu derinti. Dėl to darbus galima padaryti arba labai ramius, arba labai rėksmingus, sukeliančius žiūrovui ir teigiamas, ir neigiamas emocijas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“