Stračnių kaimo gyventojas Algirdas Stašys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį įprasmino savo žemėje pasodinęs ąžuolyną. Tokia idėja šio vyro galvoje subrendo neatsitiktinai. Jis yra Lietuvos savanorio anūkas.
„Dabar būsiu dėl jo viską padaręs“, – sakė jis.
Nomedos Simėnienės nuotrauka
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Iš Stračnių kaimo, pasak Algirdo, 1919 metais į Lietuvos kariuomenę savanoriais išėjo du Stračnių kaimo gyventojai – jo senelis Povilas Stašys ir Katilevičius. Senelis tarnavo kulkosvaidininkų pulke, kuriam vadovavo majoras Kazys Škirpa. Dalyvavo mūšyje su lenkais prie Giedraičių.
„Mano senelis yra vienas iš jaunesnių savanorių. Į Panevėžį, kur buvo registruojami Lietuvos kariuomenės savanoriai, jis nuvyko būdamas 16 metų. Iš pradžių jo į savanorius dėl jauno amžiaus nenorėjo priimti. Tuomet tetos priprašęs melagingai paliudyti, kad esąs aštuoniolikmetis, ir buvo priimtas į kariuomenę. Grįžęs iš kariuomenės senelis, kaip Lietuvos kūrėjas savanoris, gavo 8 hektarus žemės Likėnų dvare.
Daug mano giminės vyrų dalyvavo Lietuvai svarbiuose įvykiuose. Į Sibiro lagerius buvo ištremti net penki mano bobutės broliai.
Taigi augau tokioje aplinkoje, buvau auklėjamas patriotizmo dvasia. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui negalėjau likti nuošalyje. Sumaniau ta proga laisvame savo žemės plote pasodinti šimtą ąžuoliukų ir pagerbti savo senelį, tiesiogiai prisidėjusį prie Lietuvos valstybės kūrimo“, – sakė pašnekovas.
Jis pasodino 150 ąžuoliukų. Šiek tiek daugiau, nes dalis gali neprigyti, dalį gali žvėrys suniokoti. Svarbu, kad jų liktų šimtas.
Algirdui šį sumanymą nesunku įgyvendinti, nes ąžuolo sodinukus užsiaugino pats. Jų dar turi nemažai. Prireikus yra pasirengęs šimtmečio ąžuolyną atsodinti ir puoselėti. Prieš žiemą dalį pasodintų medelių jau spėjo apjuosti specialia apsaugine medžiaga.