Aurelijaus Varnos nuotrauka
Silvy Armont – lietuvio ausiai skamba šiek tiek egzotiškai ir neįprastai, primena prancūzų kalbą, bet po šiuo vardu ir pavarde slepiasi lietuvė iš Kupiškio Silvija Armonaitė. Iškart galima įtarti, kad tokio slapyvardžio savininkė turėtų būti irgi ypatinga asmenybė.
Pasikalbėjus su ja, pasiklausius jos atliekamų dainų, šios spėlionės pasitvirtino su kaupu.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Muzikos ir teatro šauksmo vedama
Šiuo metu Silvija Lietuvoje yra tik viešnia. Atvažiuoja į Kupiškį aplankyti mamos, į Panevėžį – sesers Elenos. Vienu žodžiu apibūdinti, kas yra Silvija, ką ji šiuo metu veikia, būtų labai sunku. Meniškos prigimties moteris kasdien yra kupina įvairiausių sumanymų ir dega troškimu išbandyti dar nepažintas gyvenimo sritis. Visgi muzika yra ta konstanta, apie kurią sukasi jos kasdienybė.
„Būdama šešerių metų pati nuėjau į muzikos mokyklą ir įstojau į fortepijono klasę. Tuometinė tos mokyklos direktorė Erika Mackelienė pastebėjo, kad turiu labai gerą muzikinę klausą, ir mane priėmė be jokių kalbų. Sugrįžusi namo tėvams pasakiau, kad reikės pianino, nes mokysiuos groti.
Vėliau atvykę iš Vilniaus muzikos mokyklos pedagogai mane atrinko mokytis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Tik mama pabijojo septynerių metų mergaitę išleisti toliau nuo namų. Visgi Kupiškyje baigusi 10 klasių pati išrūkau į sostinę ir įstojau į Konservatoriją toliau tęsti fortepijono studijų.
Kupiškio muzikos mokykloje pirmą kartą pasirodžiau ir kaip dainininkė. Su Aušra Eisinaite tris kartus buvome vienintelės iš Kupiškio patekusios į „Dainų dainelės“ respublikinį turą. Tapome diplomantėmis. Mus rengė E. Mackelienė.
Baigusi Konservatoriją įstojau į Muzikos ir teatro akademiją. Patekau 2001 metais į Vytauto Čibiro aktorių kursą. Buvo didžiulis konkursas – 10 į 1 vietą. Teatras irgi neatsitiktinai atsirado. Mokykloje Kupiškyje dalyvaudavau įvairiuose vaidinimuose.
Deja, baigiau tik du kursus. Tuo metu įsimylėjau iš Pasvalio kilusį lietuvį, kuris dirbo Švedijoje. Reikėjo rinktis – ar studijos, karjera, ar meilė, šeima, vaikai. Pasirinkau meilę. Po šešiolikos metų mes dar kartu. Vadinasi, buvo verta taip pasielgti. Šiek tiek atitolusi nuo muzikos, teatro liūdėjau“, – pasakojo apie savo kūrybinio gyvenimo pradžią ir pasirinkimo kelius pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
