MŪSIŠKIAI

Jurgita ŽIUKAITĖ

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę paskelbė savivaldybių administracijų tyrimą. Analizė parodė, kad kone kas trečia Lietuvos savivaldybė pernai padidino administracijos darbuotojų skaičių. Tarp jų – ir mūsiškė.
Susisiekimo ministerija praeitą savaitę įvardijo dažniausiai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų regioninių projektų paraiškų pateikimo terminus nukeliančias savivaldybes. Tarp jų – ir mūsiškė.

Įdomiausia, kad kaip vieną pagrindinių paraiškų teikimo terminų atidėjimo priežasčių mūsiškė nurodo žmogiškųjų išteklių stoką. Tai kaip čia yra – administracinis aparatas, nors ir nesmarkiai, bet auga, o žmogiškųjų išteklių vis trūksta ir trūksta? Mūsiškė yra, rodos, 21 vietoje iš 60 pagal savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų.
Tiesa, administracijos direktorius sako, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizėje kalbama ne apie realų darbuotojų skaičių, o apie etatus, pabrėžia, kad esminių pareigybių pokyčių nebuvo. Nors, jei gerai pamenu, kažkas prieš keletą metų lyg ir pokyčius žadėjo, kažkas tais pažadais tikėjo ir atitinkamai prie balsadėžių elgėsi…

Dėl gyventojų mažėjimo po truputį nykstantį rajoną aptarnauja galybė Savivaldybės skyrių ir seniūnijų, tačiau projektams administruoti ir europiniams pinigams panaudoti pajėgų vis stinga. Gal neproduktyviai dirbama?

Antra vertus, jei mums žmogiškųjų išteklių trūksta, etatai laisvi, kodėl iki šiol nematyti, negirdėti, kad būtų skelbiami konkursai, pvz., vadovauti Kupiškio socialinių paslaugų centrui, nesprendžiamas Turizmo ir verslo informacijos centro klausimas. Tik šį ketvirtadienį pagaliau paskelbtas konkursas į laisvą seniūno vietą. Kaip sakė viena garsi politikė, „viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios“: ko laukiama, ar dar nenumatyti kandidatai, ar numatytiems reikia, kad prikapsėtų vadovavimo patirtis ar kad atitiktų kokius kitus panašiems konkursams keliamus reikalavimus?

Neseniai rašėme realius ir fantastinius pasvarstymus viešojo transporto tema. Valdžios atstovų buvo užsiminta, kad Kupiškiui reikėtų kone dvigubai daugiau gyventojų, kad galėtume realiai kalbėti apie visuomeninį transportą. O kaži kiek rajone turėtų likti gyventojų, kad galėtume kalbėti apie Savivaldybės aparato siaurinimą, apie Tarybos narių mažinimą?

Juk gyventojų mažėja – regis, logiška, kad mažėjant aptarnaujamų žmonių, turėtų trauktis ir šalies savivaldybių administracijose užimtų kėdžių skaičius, ir rajonų tarybų narių, ir Seimo narių. Tik kaip varnas varnui akies nekerta, taip ir niekas nesiryžta kirsti šakos, ant kurios tas varnas sėdi, – priimti sau patiems nepalankių sprendimų. Kol kas traukiasi tik kai kurios ministerijos. Reikia tikėtis, kad kažkada vis dėlto išauš valanda, kai ir kitų minėtų institucijų darbuotojų skaičius pagaliau bus proporcingai susijęs su gyventojų skaičiumi.