Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnį, kur prieš daugelį tūkstančių metų gyveno sėlių genties atstovai, birželio 4 dieną pradėję kasinėti archeologai jau gali pasidžiaugti kai kuriais radiniais.
Specialistams čia talkina ir Kupiškio gimnazistai, kurie šiemet pratęsus mokslo metus džiaugiasi pamokomis po atviru dangumi.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Pirmi vertingi radiniai
Praėjusį trečiadienį, birželio 6-osios ryte, ant Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio 20 kv. m plote virė darbas. Gimnazistai, Vilniaus universiteto archeologijos studentai ir doktorantai, vadovaujami Lietuvos istorijos instituto archeologės Andros Simniškytės-Strimaitienės, dirbo su mentelėmis ir šluotelėmis apžiūrinėdami kiekvieną jų pajudintame žemių sluoksnyje rastą smulkiausią akmenuką, šukę ir kitokį daiktelį. Vėliau ta žemė dar kartą persijojama.
Skrupulingas darbas jau pirmomis kasinėjimo dienomis pradžiugino ir nustebino radiniais. Pasak A. Simniškytės-Strimaitienės, kasinėjant piliakalnius tikimasi geležies amžiaus radinių – lipdytinės keramikos šukių, gyvūnų kaulų, geležies šlako liekanų. Kol kas tų radinių negausu. Nustebino dvi rastos vėlyvesnio amžiaus monetos. Viena gali būti biloninė, t. y. pusiau sidabrinė. Tai maždaug XVI a. pabaigos ar XVII a. pradžios Rygos šilingas.
„Gana keista. Piliakalniuose, bent Sėlos teritorijoje, kur gyveno sėlių gentis, tokių radinių iki šiol nepasitaikė. Piliakalniai paprastai datuojami iki XIV a. Vėlyvesni radiniai, pavyzdžiui, prieškario lietuviškų centų, sovietinių metų kapeikų, byloja, kad šis piliakalnis buvo žmonių lankomas įvairiais amžiais. Galbūt čia vyko kažkokia prekyba“, – komentavo situaciją pašnekovė.
A. Simniškytė-Strimaitienė pasidžiaugė, kad rastas ir akmeninio smiltainio galąstuvėlis. Pasak jos, tokie galąstuvėliai dažnai aptinkami kapinėse. Gali būti apie XV–XVI a. radinys. Taip pat sijojant gruntą rasta šiek tiek keramikinių šukių. Be išsamių tyrimų šiuo metu sunku pasakyti, ar jos maždaug XIII–XIV a., ar net VII–VIII a. mena.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“