Kaip rašyta laikraščio skyrelyje „Bitininkavimo pradžiamokslis“, svarbiausias dalykas – geri tarpusavio santykiai.
Kad bitės gyvuotų, turi sutarti žmonės: bitininkai su ūkininkais, su bitynų kaimynais ir tarpusavyje. Visiems naudinga draugauti su bitininkais, ypač ūkininkams. Teigiama, kad net 90 proc. svarbių pasaulio kultūrų bitės padeda apdulkinti, taigi prisideda prie geresnio derliaus ir žmonijos išmaitinimo. Kaimynas bitininkas brangus ne bitininkui, nes galbūt pavaišins medumi ar su nuolaida jo parduos. O ką duoda bitininkams tarpusavio bendravimas?
Ada DVARIONAITĖ
Pas bites – per praėjusį laiką
„Pažintys, draugystė, kelionės, artimos ir tolimos, turtina visų laisvalaikį“, – taip tvirtino Zarasų bitininkų draugijos pirmininkė Meilutė Močiškytė.
Neseniai Zarasų ir Rokiškio rajonų bitininkai dideliu pulku buvo atvykę pas bičiulius į Kupiškį. Šeimininkai svečiams parengė turiningą pažintinę programą su miesto, Kupiškio bažnyčios pristatymu, gamtos, marių pakrančių gražiausių kampelių, kelių bitynų apžvalga, kelionės gido bitininko Rimgaudo Markelio pasakojimais.
O tie atvykę kaimynai beveik savi, daugelis bitininkų dalyvavę respublikinėje bitininkų šventėje Kupiškyje 2012 metais, tad ir ekskursija iki Uošvės Liežuvio salos, žingsniavimas pontoniniu lieptu iki stogastulpio daugeliui svečių ne naujiena, bet mielas prisiminimas.
Kad kelionė autobusu link Lukonių kaimo, kur gyvena garsieji broliai Jackevičiai, neprailgtų, įsilinguoja bendravimas. Bičiulis Rimantas iš Rokiškio mėgina atspėti, kas bus už posūkio, ir ką taręs, vis pataiko: čia buvo ferma, ir tikrai, griuvėsiai matyti, o ten sandėlis…
Jis kadaise dirbęs žemės ūkio srityje, pažįstantis daug vyresnės kartos kupiškėnų ir šių vietovių, taigi jam ši kelionė – mielas sugrįžimas į praeitį. Tada tikrai suprantu zarasiškių bitininkų vadovės mintį apie prasmingų naujų pažinčių svarbą.
Lukonių kaime jaunasis bitininkas Ignas Jackevičius jau parengęs parodyti avilius, paprastus ir unikalius, edukuacijai pritaikytus, brolio Viliaus išdrožinėtą medaus dievą Bubilą, srautinį avilį, kur bitelių bendruomenės gyvenimas kiaurai regimas per stiklo sieneles, ir galima paragauti srovele bėgančio dar šilto, skysto medaus. Tas medus neįprastai švelnaus skonio, bitininkai sakė, kad taip yra dėl neišgarinto vandens.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“