Į VENECIJĄ – LOPINĖLIS ŠEPETOS PELKĖS

Gegužės 25 dieną Italijoje prasidėjo svarbiausias architektūros pasaulio renginys – 16-oji Venecijos architektūros bienalė. Ji ypatinga tuo, kad šiais metais valstybės atkūrimo šimtmetį mininti Lietuva pirmą kartą prisistato individualiame paviljone, kurio vienas pagrindinių akcentų yra iš Šepetos atgabenta natūrali pelkė.

Audinga SATKŪNAITĖ

Unikali proga Lietuvai

Pirma tarptautinė meno paroda Venecijos bienalė Giardini parke surengta 1895 metais. XX a. pradžioje įtakingoms kolonijinėms valstybėms buvo suteikta galimybė statyti savo ekspozicinius paviljonus. Tuo pasinaudojo Belgija, Vengrija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Olandija ir Rusija, vėliau – Ispanija, Čekija ir Slovakija, JAV, Danija ir kt.

Iš viso šiais metais Venecijoje dalyvauja 71 pasaulio šalis, reprezentuojanti savo šalių kultūrą, meną ir pan.

Dėl istorinių aplinkybių Lietuva savo paviljono Giardini teritorijoje niekada neturėjo, nors meno bienalėje dalyvauja nuo 1999 metų. Prieš dvejus metus pasauliui buvo parodytas pirmas bendras Baltijos šalių paviljonas. Šiais metais Lietuva pirmą kartą dalyvauja savarankiškai ir įsikurs vienoje iš išnuomotų dailės galerijų.

Lietuvos kultūros tarybos sprendimu, Kultūros ministerijai pritarus 2018 metų Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus viešosios įstaigos „Architektūros fondas“ projektas „Pelkių paviljonas“. Daugiau nei metus trukusio proceso metu bendradarbiauta su akademinėmis bendruomenėmis, mokslo tyrimų institutais, architektūros, dizaino, technologijų profesionalais, Nacionalinėje dailės galerijoje surengtas paskaitų ciklas „Hello World?“, ekspedicijos Lietuvos pelkėse.

Lietuvos paviljoną kuruoja menininkai, Masačusetso technologijos instituto Architektūros ir planavimo mokyklos tyrėjai, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Nomeda ir Gediminas Urbonai, kurie žada ypatingą dėmesį skirti jutiminiams potyriams. Menininkai teigia, kad šalies reprezentavimas bienalėje prilygsta dalyvavimui olimpinėse varžybose. Anot jų, vandenyje ir durpėse plūduriuojantys Šepetos pelkės augalai atskleis modernius XXI a. architektūrinius sprendinius, kvies į nematerialius diskursus ir sieks įvairialypės edukacinės praktikos.

Kvietimui neatsispyrė

Pelkės erdves kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Remigijumi Daubaru apželdino vienos seniausių durpių gavybos ir perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Durpeta“ rinkodaros ir pardavimo vadovė Sigita Kantautienė.

Ji tvirtino, kad iš paviljono gamybos kuratorės Adelės Dovydavičiūtės gavusi kvietimą prisijungti prie pelkių erdvių kūrimo kaip ekspertė ir negalėjusi atsisakyti, o pati idėja ją iš karto suintrigavusi.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“