Kibernetinės atakos nėra naujiena pasaulyje ir Lietuvoje, tačiau negalime teigti, kad šalies valstybinės institucijos ir organizacijos yra tinkamai pasirengusios jas atremti. Išmaniosios technologijos, kurios palengvina žmogaus gyvenimą, neretai gali sukelti ir rimtų problemų.
Audinga SATKŪNAITĖ
Vienas iš taikinių – žiniasklaida
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje prieš mėnesį suorganizavo regioninės žiniasklaidos atstovams seminarą, kur krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza apibūdino kibernetinių atakų grėsmę.
Jis akcentavo, kad Lietuvoje kibernetinio saugumo problema auga. Pernai šalis patyrė daugiau nei 55 tūkst. kibernetinių atakų. Pasak E. Kerzos, didelių ir vidutinės reikšmės incidentų išsprendžiama daugiau nei 500, jie dažniausiai susiję su „nedraugiškų“ valstybių veikla – šnipinėjimu, kompiuterinių tinklų užvaldymu, kriminalinių nusikaltėlių veikla.
Viceministras pasidžiaugė, kad per trumpą laiką pavyko pasiekti politinį susitarimą ir įvykdyti kibernetinio saugumo konsolidaciją.
„Supratome, kad valstybėje yra labai daug institucijų, kurios atsako už įvairią saugą. Deja, įvykus atakai, toks išskaidymas nepasitvirtina, todėl Krašto apsaugos ministerija (KAM) konsolidavo saugos sistemas ir pradėjo veikti „vieno langelio“ principu. Už tai atsakingas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie KAM“, – kalbėjo E. Kerza.
Jis akcentavo, kad vis daugiau dėmesio kibernetinėms atakoms skiria žiniasklaida, kuri metai iš metų patiria ne vieną programišių ataką. Anot E. Kerzos, daugelis interneto svetainių yra nesaugios ir pažeidžiamos, į apie 70 proc. jų nesudėtinga įsilaužti. Tai reiškia, kad grėsmingai nusiteikę asmenys gali keisti turinį, įvesti kenksmingą kodą ir apkrėsti kitų vartotojų kompiuterius, įterpti virusus, kurie būtų aktyvuojami tam tikru metu ir iš vidaus įvykdytų ataką. Praeitais metais NKSC ištyrė arti 1000 interneto svetainių atsparumo pažeidžiamumą.
E. Kerza priminė šiais metais įvykusią „Karoblio ataką“, kai nusikaltėliai įsilaužę į interneto svetainę www.tv3.lt įrašė melagingą žinią apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį. Buvo ištirta, kad į svetainę įsilaužta iš Sankt Peterburgo. Tikrovės neatitinkanti ir šmeižikiška žinia buvo išsiųsta ir kai kuriems svarbiems valstybės tarnautojams bei žurnalistams.
Anot viceministro, Lietuvoje užsienio šnipus labiausiai domina trys sektoriai: energetikos, viešojo saugumo ir teisinės tvarkos, užsienio reikalų ir saugumo politikos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“