KAM MANTRA EMIGRANTAMS?

Jurgita ŽIUKAITĖ

Kaip pasakoje be galo – užkliuvo varčios ir vėl iš pradžios. Taip galima apibūdinti lyg mantrą nuolat kartojamą ir eskaluojamą emigrantų susigrąžinimo temą. Įvairiais lygmenimis ieškoma priemonių jiems prisivilioti, kaltų dėl jų išvykimo ir pan. Net prezidentė buvo susikvietusi savivaldybių merus ant kilimėlio, siekdama aptarti savivaldybių indėlį sprendžiant emigracijos problemas, mat Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad savivaldybės neskiria reikiamo dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms. Šis tyrimas parodė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis, todėl siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais.

Tačiau ar su šiomis problemomis nesusiduria ir čia gyvenantieji? Kodėl mes, esant laisvam judėjimui, trūks plyš turime kažką iš kažkur susigrąžinti? Keista, kad televizijos laidose, interneto ir spaudos publikacijose šlovinami iš svečių šalių sugrįžusieji, jiems skiriamas ypatingas dėmesys, kabinamas virtualus laurų vainikas, lyg išvykimas ir grįžimas savaime sukurtų kažkokią pridėtinę vertę. Man regis, didvyriai – ne sugrįžę, didvyriai – neišvykę, kasdien kantriai triūsiantys, sąžiningai mokantys mokesčius, po šapelį sunešantys grūdus į pensijų, socialinių išmokų aruodus, paremiantys vieni kitus ištikus bėdai, neliekantys abejingi per įvairias solidarumo ir paramos akcijas ir pan.

Ar nereikėtų būtent į juos ir koncentruotis – gyvenančius čia ir dabar, stengtis, kad ir jie neišsibėgiotų, nes ketinantys parvykti tikrai ne į vieną langelį savivaldybėje kreipsis, o gaudys informaciją iš gimtoje šalyje likusių šeimos narių, giminaičių, draugų. Kai šie pradės atsiliepti teigiamai apie gyvenimą Lietuvoje, kad čia galima ne tik išgyventi, bet ir gyventi, kad paprastas žmogus yra gerbiamas ir vietos, ir nacionalinės valdžios, tada išvykusieji ir be skambių tūkstančius eurų kainavusių šūkių jiems prisivilioti ims svarstyti apie grįžimą. Regis, tai pats elementariausias emigrantų susigrąžinimo receptas, akivaizdus kiekvienam eiliniam kaimo žmogui, bet kažkodėl sunkiai suvokiamas didiesiems politikams.

Prezidentės teigimu, norint susigrąžinti išvykusiuosius ypatingai svarbus vaidmuo tenka arčiausiai žmonių dirbančiai vietos valdžiai. Mano manymu, jai tenka kur kas sudėtingesnis uždavinys – savo sprendimais ir požiūriu pa(iš)laikyti likusiuosius – kad būtų kam gėrėtis atnaujinamomis erdvėmis, kam sėdėti ant pertvarkytos aikštės suoliukų, kam žaisti naujose vaikų žaidimų aikštelėse, kam sklaidyti knygas labai sparčiai atnaujinamoje bibliotekoje.