„LABAS, EISVYDE“, – SVEIKINIMAS SKRIEJO Į DUBAJŲ

Atviros sienos, pasaulis tarsi po tavo kojomis. Tik ženk pirmą žingsnį ir panirsi į jo beribį glėbį. Tokios mintys šauna į galvą girdint apie Kupiškio krašte užaugusių jaunuolių pasiekimus, įdomiai susiklosčiusį gyvenimą tai viename, tai kitame planetos pakraštyje.

Iš Alizavos kilusi Eisvydė Isajevaitė viena jų. Su šia kraštiete, šiuo metu gyvenančia Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), ir pasikalbėjome apie gyvenimą tolimame krašte, asmeninius pasiekimus.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Primink, kur prasidėjo Tavo kelias į platųjį pasaulį. Kaip susiklostė Tavo mokslai, studijos?

Gimiau ir užaugau Alizavoje. Čia baigiau ir pagrindinę mokyklą. Mokslus tęsiau Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Baigusi gimnaziją įstojau į Vilniaus socialinių mokslų kolegiją studijuoti finansų ir apskaitos. Daug mąsčiau apie studijas užsienyje, bet šią svajonę trukdė įgyvendinti nelabai geros mano anglų kalbos žinios. Po pusės metų studijų kolegijoje gavau kvietimą per „Erasmus“ studijų programą pusmetį išvykti į Švediją. Tokia proga pasinaudojau ir antrą semestrą toliau toje šalyje gilinausi į ekonomikos ir valdymo specialybę. Labai gera studijų kokybė ir smagiai praleistas laikas Švedijoje tuo nesibaigė.

Grįžusi į Lietuvą po kiek laiko gavau kvietimą iš Kinijos vyriausybės pagal studentų mainų programą vienerius metus studijuoti ekonomiką ir administravimą trečiame pagal reitingus Šanchajaus universitete. Taigi, treji metai – trys universitetai ir aš su bakalauro diplomu rankose bei su nekuklia tarptautine patirtimi.

Kaip atsidūrei Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose?

Studijuodama Šanchajuje susipažinau su emyratiečiais iš Dubajaus, labai draugiška jaunimo grupele, kuri pakvietė mane bent kartą apsilankyti tame mieste. Tiksliai ir nežinojau, kur tas Dubajus yra. Tuo metu žiniasklaidoje šis miestas nebuvo itin populiarus, o pati irgi neturėjau jokio intereso domėtis šiuo tolimu kraštu, neturėjau jokių pažįstamų, kurie būtų ten keliavę ir galėję perteikti įspūdžius. Su drauge Vilma po studijų buvome nusprendusios kartu vykti į Ispaniją. Taip ir padarėme. Toje šalyje anksčiau buvau pusmetį dirbusi. Jau mokėjau ispaniškai. Būdama Ispanijoje pradėjau intensyviai domėtis Dubajumi, Jungtiniais Arabų Emyratais. Ši informacija mane paskatino apsispręsti ir iš čia po kiek laiko keliauti tiesiai į Dubajų. Nuo tada ir esu čia.

Kokie pirmi Tavo įspūdžiai šioje šalyje?

Prieš važiuodama į Dubajų išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą keliems potencialiems darbdaviams. Čia atvykau 2015 metų balandžio pabaigoje ir iš karto gavau tris darbo pasiūlymus. Išsirinkau patraukliausią darbą ir pradėjau savo gyvenimą Emyratuose. Laikiausi nuomonės, kad pažinti šaliai reikia bent pusės metų. Turėjau tikslą padirbėti tiek laiko ir tuomet spręsti, ką toliau daryti, likti ilgesniam laikui ar ieškoti laimės kažkur kitur. Atvykusi į Dubajų labiausiai džiaugiausi šiltu, vasarišku oru, visada šviečiančia saule ir arabiškais vaizdais. Dubajus yra švaros, tvarkingumo, prabangos miestas. Tai miestas, kuris niekada nemiega. Po saulės laidos prasideda visas judėjimas: žmonės vyksta į lankomas vietas, kuriose gali susitikti su draugais, pažįstamais, taip pat pasigrožėti miesto vaizdais.

Labai norėjau viską pamatyti ir aplankyti, tačiau net po trejų gyvenimo metų šiame mieste dar yra vietų, kur nesu buvusi. Dubajus stebina savo kainomis, nes viskas yra gana brangu, ypač butų nuoma. Dėl to dauguma žmonių butus nuomojasi keliese, kad būtų pigiau. Būtų nuoma ar viešbučių kainos priklauso nuo jų vietos. Jeigu nori apsigyventi arčiau metro, autobusų stoties ir centro, turėsi mokėti brangiau.

Mano draugai kupiškėnai Viktorija ir Laimis sakė, kad Dubajus visai ne toks, apie kokį žmonės Lietuvoje kalba ir kokį įsivaizduoja. Jie jau antrą kartą lankėsi Dubajuje ir galėjo tuo įsitikinti. Tai įvairiatautis miestas ir kiekvienam, manau, nesunku pritapti.

Kokia ten švietimo sistema?

Kaip ir bet kurioje šalyje, taip ir čia, visur galima rasti įvairių mokyklų, aukštųjų mokslo įstaigų. Pavyzdžiui, indai yra įsteigę indiškas mokyklas, yra daug privačių Jungtinės Karalystės mokyklų, universitetai irgi visiems prieinami. Visgi didžiausia problema, kad mokytis labai brangu. Pavyzdžiui, už mokyklą vaikui per metus reikia mokėti apie 60 000 AED (13 000 Eur). Universiteto kainos per metus siekia iki 100 000 AED (22 000 Eur). Tie, kurie turi JAE pasą, studijuoja ir gyvena čia nemokamai. Tokių žmonių yra labai mažai, nes šis pasas unikalus, išduodamas tik Jungtiniuose Arabų Emyratuose giminės medį turintiems asmenims. Labai daug toje šalyje yra žmonių, kurie neturi bakalauro laipsnio, baigę tik vidurinę mokyklą. Dažniausiai vos baigę mokyklas dauguma jaunuolių pradeda dirbti. Tie, kurie nori studijuoti, vyksta į Jordaniją (ten labai stiprūs universitetai ir prieinama studijų kaina), į Europą ir Kanadą.

Visos JAE įmonės turi įdarbinti atitinkamą skaičių vietinių šalies gyventojų. Jiems mokamas atlyginimas kelis kartus didesnis nei kitos šalies darbuotojams. Emyratiečiai ir apgyvendinami nemokamai, taip pat turi puikias sąlygas gauti paskolas ir kitokią finansinę paramą.

Kaip sugyvena įvairios religijos?

Dubajus skiriasi nuo Abu Dabio (JAE sostinės) tuo, kad yra tarptautinis miestas. Čia labai didelė religijų įvairovė. Galima sutikti žmonių, išpažįstančių krikščionybę, katalikybę, budizmą, induizmą, judaizmą, sikizmą ir kt. Miesto valdžia labai stengiasi Dubajų padaryti patrauklų kiekvienam atvykėliui. Žinoma, pagrindinė religija yra islamas, todėl mečečių čia galima rasti kiekviename mikrorajone. Žmonėms taip pat suteikti maži maldos namai viešose vietose, kad net sustoję degalinėse jie galėtų spėti pasimelsti. Musulmonai meldžiasi penkis kartus per dieną. Kiekvienai maldai skirtas tam tikras laikas. Gyvendama ir dirbdama tarp musulmonų supratau, kokią gražią ir stiprią religiją jie turi, ir kartais baltai pavydžiu, kaip jie stipriai jos laikosi. Pati esu praktikuojanti katalikė. Man buvo įdomu kuo daugiau sužinoti ir apie islamą.

Per ramadaną, šventą musulmonų mėnesį, prisijungiu prie savo kolegų ir pasninkauju kartu. Tuo laikotarpiu musulmonai nuo saulės patekėjimo iki saulės nusileidimo nieko negeria, nevalgo. Laikas tarsi sustoja. Pirmas kelias dienas nuovargis matyti visų akyse. Visi pavargę ir alkani laukia saulės nusileidimo, o tada susėda visa didžiulė šeima prie bendro stalo. Pirmas žingsnis – stiklinė šalto vandens ir datulės, kurios nuslopina galvos skausmą, mažą cukraus kiekį kraujyje bei mieguistumą. Vėliau pradedami valgyti ir pagrindiniai patiekalai. Musulmonai stengiasi nemiegoti kuo ilgiau, nes prieš saulės patekėjimą jie dar ko nors užkanda. Tuo metu vartojama daug vandens. Ir taip visą mėnesį. Smagus dalykas yra tai, kad per ramadaną visos įmonės trumpina darbo laiką, o restoranai dirba vakare daug ilgiau. Per visą šventą mėnesį žmonės aukoja pinigus vargstantiems, skurstantiems. Mokosi būti vienas kitam pakantūs, nors tai labai sunku. Gatvėse sulėtėja transporto eismas, daugiau laiko leidžiama su šeimomis, pažįstamais, susitinkama su seniai matytais draugais. Tai yra suartėjimo su Dievu laikas, mokymasis kontroliuoti savo blogus, hedonistinius troškimus (alkoholį, seksą, persivalgymą). Po ramadano vyksta trijų dienų šventė: giminaičiai, draugai lankosi vieni pas kitus, dovanoja vaikams pinigus ir švenčia su artimaisiais. Gražu tai, kad net atėjus Kalėdoms, Dubajus ir visi gyventojai čia taip pat švenčia. Tiek mano kolegos, tiek draugai sveikina krikščionis su Kalėdomis ir teikia dovanas. Jiems patinka gerumo ir dalijimosi metas. Dubajuje per Kalėdas taip pat galima pamatyti gerokai daugiau dekoracijų, papuošalų negu per ramadaną, nors musulmonų čia daugiau.

Kaipgi musulmoniškame krašte atrodo lyčių santykiai?

Pavyzdžiui, autobusuose ir traukiniuose yra skirtingos kajutės, ir vyrams, ir moterims. Vyras gali gauti 200 AED (22 Eur) baudą už tai, kad sėdi moterų kajutėje, tačiau dažniausiai moterys perspėja vyrą, kad jis atėjo ne į tą kajutę. Net vietinės moterys dažnai nekreipia į tai dėmesio. Taip pat yra ir bendros kajutės. Taigi žmogus gali rinktis, kur sėdės važiuodamas. Labai daug diskutuojama apie tai, kad musulmonai vyrai nevertina moterų, kad tuokiasi su keturiomis moterimis.

Islamas leidžia turėti keturias žmonas, bet tai nereiškia, kad vyras privalo susituokti su keturiomis moterimis. Tai pasirinktinas dalykas, kurio musulmonai beveik nepraktikuoja. Jeigu vyras tapo našliu, taip pat jeigu moteris fiziškai negali patenkinti vyro ir susilaukti vaikų, tada vyrai veda antrą, trečią kartą. Bet tai įvyksta retai, nes turėti antrą, trečią žmoną yra daug sunkiau negu turėti vieną, kadangi visas žmonas vyras turi finansiškai išlaikyti, aprūpinti, fiziškai patenkinti ir dar vaikus į gyvenimą išleisti. Vyras prisiima labai didelę finansinę naštą, nes ant jo pečių gula visos šeimos išlaikymo, vaikų išmokslinimo išlaidos. Visose arabų šalyse kultūra ir tradicijos panašios šiuo klausimu. Netgi yra taip, kad vyras, norėdamas vesti antrą kartą, turi perspėti pirmą žmoną apie tokius ketinimus. Dažnai tokie vyro norai neišsipildo, nes šiuolaikinės arabų moterys labai tvirto charakterio. Vyrai musulmonai moteris laiko karalienėmis, apmoka visas jų išlaidas parduotuvėse, grožio salonuose ir kt. Vyrai remia finansiškai savo seseris, dukteris, kad joms nieko netrūktų. Moterys yra labai vertinamos, o valstybė visada jas užstoja bet kokiu klausimu. Pagal islamą, moteris turėtų likti namuose su vaikais, prižiūrėti namų švarą ir tvarką, būti išlaikoma vyro. Žinoma, anksčiau gal taip ir buvo, bet dabar dauguma moterų dirba ir to, ką jos uždirba, vyras neturi teisės paliesti, tai priklauso tiktai jai.

Kokie prekybos ypatumai Dubajuje?

Dubajuje labai daug parduotuvių. Čia galima įsigyti įvairių šalių produkcijos. Prekyba verda dieną naktį. Dubajus ypač garsėja prabangiomis parduotuvėmis. Čia galima nusipirkti garsių dizainerių drabužių, aksesuarų, pavyzdžiui, Louis Vuitton, Gucci ir kt. Tikrai atsiranda vietinių emyratiečių arba rusų, kazachų, kurie atvyksta ir apsiperka tokiose prabangiose parduotuvėse. Jie sumoka už rankinukus net iki 10 000 Eur.

Prekybos centruose yra didelis prekių pasirinkimas. Jie vieni su kitais konkuruoja, todėl visada galima rasti prekių, kurioms būna taikoma 20 proc. ar net iki 75 proc. nuolaidos. Dėl to prekybos centrai visada pilni žmonių, gaudančių tas nuolaidas.

Dubajuje taip pat populiarus auksas bei jo gaminiai. Nuo šių dirbinių dizaino įvairovės ir skirtingų kainų net akys raibsta. Prekybos centruose aukso vertė daug didesnė nei turguje. Kai kur kainos 2–3 kartus skiriasi. Tai lemia, ar auksas tinkamai paruoštas ir yra be priemaišų, ar maišytas.

Kas Tau šioje šalyje labiausiai patinka?

Dubajuje patinka saulėtos dienos. Čia niekada nebus dienos be saulės. Bet prisipažinsiu, kad labai pasiilgstu lietaus ir sniego, krentančių rudenio lapų bei natūralaus gėlių kvapo. Juk Dubajus pastatytas ant smėlio. Čia natūralaus augalų kvapo beveik neįmanoma rasti. Tikrai valstybė bando, kiek įmanoma, daugiau augalų sodinti ir stengiasi, kad viskas atrodytų kuo natūraliau, tačiau gėlės, medžiai ir krūmai neskleidžia tokio kvapo, kurį gali užuosti gegužę Lietuvoje. Taip pat kartais ir Dubajuje palyja, bet per metus tokios būna tik 3–5 dienos. Nuo gegužės iki rugsėjo oro temperatūra Emyratuose svyruoja nuo +35 iki +55 laipsnių šilumos. Ar ne per karšta? Nė kiek, nes oras čia drėgnesnis nei Lietuvoje. Drėgmė kartais būna nuo 50 iki 60 proc. Taigi oda ne kaista, o pasidengia drėgme.

Kokia tipiška Tavo diena?

Dirbu Nacionaliniame JAE banke klientų aptarnavimo vadove. Esu atsakinga, kad klientai būtų patenkinti banko aptarnavimu bei daugiakanalio skyriaus paslaugomis, išmaniąja transformacija. Mano diena prasideda nuo turkiškos-arabiškos kavos puodelio, kavą geriu su savo vyru. Šiek tiek vėliau keliauju į darbą, kur praleidžiu šešias valandas bendraudama su VIP, privačiais klientais iš viso pasaulio. Dirbu pačioje populiariausioje ir lankomiausioje vietoje, kur labai daug turistų iš Europos, Saudo Arabijos, JAV, Kanados, Rusijos, Kazachstano, Irano, Kirgizijos ir t. t.

Apytiksliai per 6 valandas banke sutinku 200 klientų, dalis jų nuolatiniai klientai, dalis atvyksta pasikeisti valiutos. Daugiausia dirbu su tikraisiais banko klientais, kurie turi nusiskundimų, klausimų ir pan. Lojalūs klientai, ateidami į banką, pirmiausia kreipiasi į mane, nes esu tas žmogus, kuris išmano visą banko paslaugų procesą. Vėliau siunčiu juos teisinga linkme. Vieniems patariu, kad reikalus gali sutvarkyti pasinaudodami internetine bankininkyste, antriems gali padėti skambučių centras ar kiti mano kolegos.

Šiuo metu banko pagrindinė strategija – siekti, kad klientas kuo mažiau laiko praleistų banke ir viską galėtų atlikti per internetinę bankininkystę, su interaktyviomis mašinomis ar per skambučių centrą. Taip planuojama mažinti darbuotojų ir didinti investicijas į išmaniąją transformaciją. Po įtemptos darbo dienos skubu namo, kol neprasidėjo eismo spūstis. Pavakarieniavę dažniausiai einame pasivaikščioti po miesto centrą ar vieną iš populiaresnių vietų. Beje, nors Dubajus turi gražius ir tvarkingus paplūdimius, tačiau per metus juos aplankau tik 2–5 kartus. Savaitgalį dažniausiai irgi praleidžiame Dubajuje, vykstame į Abu Dabį arba kur nors toliau nuo miesto triukšmo. Man labai patinka nuvažiuoti į Al Ainą, iki kurio tik 2 valandos kelio nuo Dubajaus. Al Ainas populiarus tarp šeimų. Čia yra Jabel Hafeet kalnas, kurio papėdėje šeimos kepa šašlykus ir poilsiauja.

Ar jau išmokai arabiškai?

Arabų kalbos kursus pradėjau lankyti pernai, bet mečiau. Dėl to, kad kursuose mokiausi bendrinės arabų kalbos, kuria mažai kas šneka. Arabai turi keturias pagrindines tarmes: Persijos įlankos srities tarmę; Libano / Sirijos / Palestinos / Jordanijos arabų tarmę; Egipto / Sudano / Libijos arabų tarmę bei Tuniso / Maroko arabų kalbos tarmę. Šios tarmės viena nuo kitos skiriasi, o kartais ir arabai vieni kitų nesupranta kalbėdami savo tarme. Šiuo metu po truputį mokausi Jordanijos tarmės, tai gali trukti apie penkerius metus.

Ar lengvai prisitaikei prie tenykščio gyvenimo (buities, maisto, žmonių santykių, klimato ir kt.)?

Aš esu toks žmogus, kuris lengvai mokosi ir nesunkiai prisitaiko prie visko. Vienas mano mėgstamiausių užsiėmimų yra maisto gaminimas. Dėl to mano vyras priaugo net kelis kilogramus. Mokausi gaminti arabiškus patiekalus. Labai patinka ėriena ir jūros gėrybės. Iš savo vyro išmokau gaminti ir kai kuriuos Jordanijos patiekalus, tokius kaip mansaf, makluba, kousa, daugumą kitų tiesiog susiradau internete. Arabų patiekalus gana sudėtinga gaminti. Kai kurių paruošimas trunka apie kelias valandas. Bet paragauti tikrai verta. Kai mano tėvai lankėsi Dubajuje ir paragavo tenykščių valgių, suprato, kad mes, lietuviai, tik užkandžiaujame, o rimto maisto nelabai ruošiame. Jie padarė išvadą, kad mūsų greitai pagaminamais patiekalais niekada nebūsi sotus. Taip pat mėgstu desertų gaminimą ir tam visada atrandu laiko po darbo.

Kokia kalba dažniausiai bendrauji darbe ir buityje?

Darbe prireikia bendrauti įvairiomis kalbomis. Ir lietuviškai, ir angliškai, ir rusiškai, ir ispaniškai. Neseniai baigiau gestų kalbos kursus ir turiu, kur šias žinias pritaikyti. Arabiškai pradedu taip pat suprasti, todėl tenka vieną kitą žodį pasakyti. Bendraudama su vyru kalbu angliškai. Kartais savo šneką paįvairiname arabų ar lietuvių kalbos žodžiais. Beje, mano vyras yra imlus kalboms ir gana greitai įsimena lietuviškus žodžius.

Gal galėtum nors šiek tiek papasakoti apie savo gyvenimą?

Kad pasilikau Dubajuje, lėmė mano sutuoktinis. Vos atvykusi į Dubajų, susipažinau su šauniu inžinieriumi. Jis yra Palestinos ir Jordanijos pilietis. Po pusantrų metų draugystės jis man pasipiršo. Esame susituokę daugiau kaip metus. Ar nebijojau tekėti už jordaniečio? Ne, net nedvejojau sutikti ar ne. Žinojau, kad tai tas žmogus, su kuriuo man gerai. Didžiausias klausimas buvo, kaip šeimos reaguos į mūsų santykius, bet ir jo, ir mano tėvai labai ramiai priėmė šią naujieną. Mano vyras yra praktikuojantis musulmonas. Pirmus pusantrų metų kalbėdavome daug apie religiją, apie požiūrį į vieną ar kitą objektą. Islamas leidžia vyrui vesti moterį katalikę arba žydę, nes tai yra trys religijos, kurios turi tikėjimo knygą. Moteris neprivalo pereiti į vyro religiją, ji negali būti verčiama ar prašoma tai daryti. Tad aš pasirinkau likti katalike, taip vienas kitą labiau pažįstame per skirtingas religijas. Šiltai bendraujame ir su jo motina bei seserimis.

Apsilankiusi praėjusiais metais Palestinoje viską pamačiau iš arčiau: kokioje aplinkoje, kultūroje mano vyras užaugo, kaip tėvai jį auklėjo. Vyras keletą kartų viešėjo Lietuvoje, pažįsta mano artimuosius bei draugus. Jam patinka lietuvaičių kuklumas, lietuviškas oras ir maistas. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šį asmenį, nes kaip minėjau prieš tai, jis auklėtas pagarbos ir meilės savo žmonai bei šeimai dvasia.

Ar sutinki ten gyvenančių lietuvių?

O taip! Dažniausiai lietuvius sutinku banke. Ir kiekvieną lietuvį sutikdama esu labai laiminga. Dauguma jų atvyksta iš Kauno, Vilniaus apskričių. Jie dažniausiai yra banko VIP klientai, nes turi labai dideles pajamas. Tarp jų yra perkančių brangius butus Dubajuje. Šie tautiečiai vyresnio amžiaus, pasiekę karjeros aukštumas. Dalis jų gyvena ne Lietuvoje, keliauja po pasaulį.

Yra ir jaunimo iš Lietuvos, kuris dirba pardavimo srityje, viešbučiuose, oro linijų kompanijose. Daugeliui tai trumpalaikis darbas, nes užsidirbę pinigų jie keliauja aplink pasaulį arba kuria savo verslą. Antai turiu kelias pažįstamas lietuves merginas, kurios yra Jungtinių Arabų Emyratų oro linijų darbuotojos. Jos labai atsakingos ir darbščios. Iki šiol kiek sutikau lietuvių Dubajuje, visi sėkmingai žingsniavo savo pasirinktu keliu. Džiaugiuosi už savo tautiečius! Man teko iš arčiau pažinti ir dirbti su jaunais banko klientais ir iš kitų Europos šalių. Deja, buvo ir tokių jaunuolių, kurių gyvenimą griovė alkoholizmas, įsivėlimas į nepakeliamas paskolas.

Ar kaip moteris toje šalyje jautiesi komfortiškai?

Žinoma! O kodėl gi ne? Čia tikriausiai nėra vietos, kad nebūtų žmogaus, tad ir baimės nėra, kad kažkas gali nutikti. Dubajuje svarbu neapsinuoginti, nors tikrai yra tokių merginų, moterų, kurios net mane šokiruoja savo apranga, rodo atvirai savo grožybes. Tad nenuostabu, kad ir vyrai apie jas galvoja, jog jos yra lengvabūdės merginos. Jeigu moteris gerbia save, ją ir kiti gerbs.

Ar daug keliauji?

Per atostogas stengiamės aplankyti Lietuvą. Vyras nori pažinti mano gimtąjį kraštą skirtingais metų laikais. Taigi bandome čia atvažiuoti įvairiu laiku. Iš Lietuvos į kitus kraštus keliaujame autobusais. Taip tarsi nardome po Europos šalių istoriją ir atsikvepiame nuo arabiškos saulės. Praėjusių metų pavasarį važiavome į Čekiją, Lenkiją, Latviją, o rudenėjant aplankėme Palestiną ir Jordaniją. Prieš dvejus metus lankėmės Švedijoje, Estijoje. Šiemet irgi turime šiokių tokių kelionių planų, apie kuriuos dar nenoriu kalbėti.

Ko labiausiai pasiilgsti būdama toli nuo Lietuvos?

Visada pasiilgstu lietuviško maisto, pieno gaminių ir juodos duonos. Dubajuje galima nusipirkti kai kurių lietuviškų pieno produktų. Tad stengiuosi juos vartoti kuo dažniau, nes tai primena namus. Taip pat neseniai JAE sąskaitą banke atidarė viena ledus gaminanti lietuviška įmonė. Labai tikiuosi, kad pavyks jai lengvai integruotis į rinką. Pasiilgstu ir Lietuvos gamtos, jos nuostabių parkų, ežerų, upių. Visa tai turėtume branginti, kad ateities kartos galėtų gyventi to grožio apsuptyje. Labai daug vietinių arabų žino apie Lietuvą, žavisi jos gamta, nori aplankyti ir pamatyti šią šalį.

Ar norėtum sugrįžti į Lietuvą gyventi?

Žinoma, manau, kad sugrįšiu į ją netolimoje ateityje. Mes, kol esame jauni, smalsūs, rūpi nukakti į kitus kraštus, pažinti įvairias tautas, kultūras. Lietuva visada buvo ir bus mano namai. Tai yra šalis, už kurią niekur nėra geresnės vietos.