Nomeda SIMĖNIENĖ
Praėjus kalendoriniams metams, esame linkę juos dar sykį iškedenti, prisiminti įvykius ir žmones, kurie vienaip ar kitaip įsirašė į istoriją. Tai nesudėtinga. Tereikia atsiversti „Kupiškėnų minčių“ laikraščių komplektą. Čia, kaip sąžiningai ir kruopščiai visus metus rašytame dienoraštyje, rasime visą mūsų visų kartu praleisto gyvenimo paveikslą.
Taigi, kas mane nudžiugino? Tai gausesnė skaitytojų „Nuomonės“ skiltis, kurioje buvo atvirai ir daug diskutuojama įvairiomis temomis – nuo politinės kultūros iki bibliotekos vardo rinkimų. Taip pat per šiuos metus pagausėjo paklausimų įvairiais buitiniais, mokesčių ir kitokiais kupiškėnams aktualiais klausimais, į kuriuos jie sulaukė atsakymo skiltyje „Klausiate – atsakome“.
Daug vertingų pastebėjimų, pasiūlymų ir idėjų užrašėme iš žmonių, apsilankiusių Kupiškyje, su rubrika „Svečio akimis“. Apie nedidelių miestų tvarius projektus, jų įgyvendinimo praktiką, apie grikių žydėjimo, laukinių pievų švenčių idėjas, pristatėme šveicarų režisieriaus mintis apie kokybišką turizmą, kaip nepaskęsti masinio turizmo liūne, bei jo norą dalyvauti teatro projekte, pritraukiant žymius kūrėjus iš Europos. Svečio asmenybė Kupiškio režisierių nesudomino. Kaip nesudomino ir buvusio Skapiškio pašto viršininko Juozo Liko archyvas – dienoraščiai, užrašai, nuotraukos. J. Liko anūkė vienoje iš laikraščio publikacijų pasisakė, kad šį išsaugotą senelio archyvą perduos į rūpestingas muziejininkų ar bibliotekininkų rankas. Keista, bet į šią žinią sureagavo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai, paprašę J. Liko anūkės koordinačių. Kodėl tai neparūpo nei Kupiškio muziejininkams, nei bibliotekininkams, paslaptis. Gal viešųjų ryšių specialistai neteisingai informavo vadovus, arba tiesiog praleido šią žinią kaip nereikšmingą. Nieko keista, jei taip ir atsitiktų. Turime gyvų pavyzdžių, kai kūno kultūros specialistai tampa kultūros įstaigos viešųjų ryšių specialistais. Čia nori nenori prisimeni Zigmanto Aleksandravičiaus įžvalgą viename rajono Tarybos posėdžių, kad biudžetinėse įstaigose papildomų etatų kūrimas reikalingas partiečiams.
Paminėjau tik keletą akcentų, į kuriuos galėjo vienaip ar kitaip sureaguoti ir specialistai, atsakingi už turizmo ir verslo plėtrą Kupiškyje. Jų buvo ir daugiau. Birželį laikraščio puslapiuose žadėję rasti kertinį turizmo srities tašką, jie vis dar jo ieško. Ir jiems nė motais, kas rašoma vietos spaudoje. Vyriausioji specialistė prisipažino jos neskaitanti. Sutinku, nesidomėti vietos aktualijomis visiškai arba protarpiais gali eilinis pilietis. Bet kai tai sako valdininkas, atsakingas už turizmo ir verslo plėtrą, komentarų rasti sunku.
Ir dar. Kai kam gal ir smulkmena ne visų pastebimi dalykai. Turizmo ir verslo informacijos centro iškaba, ilgą laiką klaidinusi žmones, kai šis centras jau kurį laiką buvo išsikėlęs į kitą vietą, dingo nuo Gedimino g. 34 pastato, tik redakcijai atkreipus dėmesį. Dar vienas priminimas, mielieji, rašydami elektroninius VšĮ Kupiškio r. turizmo ir verslo informacijos centro laiškus, pakeiskite trafaretinę eilutę, kad verslo informacija vis dar Gedimino 34-5.
Sakysite, mažmožiai, kabinėjamės. Vis dėlto rajone, kurio vizija vis dažniau aptarinėjama kaip patrauklaus kultūrinio turizmo, festivalių vieta, šią sritį kuruojančių specialistų kompetencija ir ambicijos labai svarbios.
2017 metai buvo turtingi apdovanojimais. Net trys kupiškėnai pagerbti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliais „Tarnaukite Lietuvai“, įvyko Šimtmečio kupiškėnų rinkimai, rajono Savivaldybė gavo tris apdovanojimus, kuriais labai džiaugiasi. Suprantama, politikams tai svarbu, tik norisi nuoširdžiai palinkėti, kad šie dalykai nebūtų labai sureikšminami. Verčiau ir iš savęs, ir iš pavaldžių įstaigų bei Savivaldybės tarnautojų reikalaukite rezultatų. Nes to iš jūsų pareikalaus žmonės, jūsų darbdaviai, atėję prie balsavimo urnų. Tas laikas nenumaldomai artėja. Ir rinkėjai tikrai neprisimins apdovanojimų. Jie vertins tik pagal rezultatus, ar jus samdyti dar vienai kadencijai.