„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Augustė Zabukaitė, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos pirmos klasės mokinė. Prieš tai ji mokėsi Noriūnų Jono Černiaus pagrindinėje mokykloje. Be to, mergina yra kilusi iš Utenos rajono, o mūsų krašte gyvena tik apie septynerius metus. Taigi buvo įdomu pasikalbėti su gimnaziste, kuri savo gyvenamąją aplinką mato tarsi šiek tiek iš šalies ir žino, kokių pokyčių reikėtų, ką darytų, jei stebuklinga lazdele pamojus, taptų tų pokyčių vadove ir iniciatore – mere.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Apie kaimą
Pirmiausia, jei būtų jos valia, Augustė pasistengtų, kad Siauriuose atsirastų daugiau veiklos jaunimui. „Mažas mūsų kaimiukas, bet čia gyvena apie 10 jaunų žmonių. Vasarą pas senelius atvažiuoja anūkų. Mums reikėtų aikštelės su kieta danga, kur galėtume sportuoti. Ta aikštelė tiktų ir suaugusiems, norintiems aktyvaus laisvalaikio. Kamuolių ir patys galėtume nusipirkti. Taip pat kaimo žmonių reikmėms galima būtų panaudoti buvusios mokyklos tuščią pastatą. Reikėtų tik šiek tiek investicijų, kad ten atsirastų salė. Gaila, kad pas mus nėra bendruomenės, stinga žmonių vieningumo. Daug būtų galima nuveikti patiems remontuojant tą pastatą“, – buvo įsitikinusi mergina.
Pasak Augustės, pokyčių reikia ir Noriūnuose. Akis bado nušiurusi šios gyvenvietės mokyklos sporto aikštelė. Reikėtų didesnės gyventojų iniciatyvos tvarkant seną ir labai gražų Noriūnų parką. Ten galėtų atsirasti naujų suoliukų. Noriūniečius, matyt, būtų nesunku šiems darbams suburti, nes jie turi aktyvią bendruomenę. Į talką galima būtų pasikviesti ir aplinkinių mažesnių kaimų gyventojus. Juk Noriūnuose, seniūnijos centre, jie visi kaskart apsilanko. Taip pat į tuos darbus būtina įtraukti vietinį jaunimą.
Žvilgsnis į miestą
Mergina papasakojo ir apie Kupiškį, kokį jį mato ir kokį norėtų regėti. „Dveji metai šį miestą pažįstu iš arčiau. Pirmas įspūdis buvo, kad tai didelis miestas, ir jame gali pasiklysti. Dabar tik juokas ima tai prisiminus. Viską čia galima nesunkiai apeiti pėsčiomis. Uošvės Liežuvio sala, marios, skulptūros, puošiančios miestą – patys įspūdingiausi dalykai Kupiškyje. Smagu, kad vis daugėja puikių vietų, kur gali su draugais nueiti išgerti kavos ar pavalgyti. Naujos užeigėlės patrauklios ir miestą aplankantiems turistams. Jei tapčiau mere, pirmiausia pasirūpinčiau glaudesniu ryšiu su žmonėmis, kurie mane išrinko eiti tas pareigas, pasitikėjo. Propaguočiau aktyvų laisvalaikį. Inicijuočiau ir pati dalyvaučiau įvairiuose jaunimo ir brandesnių kupiškėnų žygiuose. Suburčiau iniciatyvaus jaunimo grupelę, kuri generuotų įvairias miestui ir visiems jo žmonėms naudingas idėjas. Aktyvių, gabių jaunuolių tikrai aplinkui yra nemažai. Tik ne visi išdrįsta būti aktyvūs. Jaunuosius talentus būtina pažadinti. Žinoma, pati būdama merė neturėčiau laiko visur dalyvauti. Ieškočiau gero jaunimo reikalų koordinatoriaus. Kupiškio apylinkės labai gražios. Kino filmų prodiuseriams pasiūlyčiau čia kurti filmus. Iš to rajonas galėtų uždirbti ir pinigų. Atsirastų naujų turizmo traukos objektų. Žmonės važiuotų pasižiūrėti, kur vyko jų pamėgtų filmų veiksmas“, – savo mintis išsakė A. Zabukaitė.
Miesto eglės įžiebimo šventę Kupiškyje, Augustės nuomone, irgi reikėtų keisti. Jaunimas bei kiti gyventojai ja labiau susidomėtų, jei ta proga būtų pakviesta koncertuoti kokia nors žymesnė muzikos grupė ar pavienis atlikėjas. Reikėtų per šią šventę sugalvoti įdomesnių atrakcijų, pavyzdžiui, skirti visiems užduotį surasti paslėptą dovaną ar pan.
Jaunimui patiktų, kad kino filmai šaltuoju metų laiku penktadieniais būtų rodomi Kupiškio kultūros centre, o nuo pavasario, per vasarą – Kupiškio etnografijos muziejaus kiemelyje. Ten tam labai tinkama aplinka. Po filmų peržiūros galėtų vykti jų aptarimas, diskusijos. Filmai galėtų būti skirti įvairaus amžiaus žmonėms.
„Kupiškyje labai stinga veiklos ir mažiems vaikams. Žinoma, atsirado daugiau naujų žaidimų aikštelių, bet to nepakanka. Reikėtų jiems rengti daugiau varžybų, žaidimų, kitokių edukacinių užsiėmimų, į kuriuos galėtų įsijungti visa mažylio šeima. Tokių bendrų pabuvimų kartu reikia visiems. Kompiuteriai, telefonai mus labai atriboja nuo bendravimo su artimaisiais“, – teigė pašnekovė.
Augustė pridūrė, kad jai labai svarbus bendravimas, todėl organizuotų ir įvairaus amžiaus žmonių „Knygų bičiulių“ klubą. Tokio klubo susibūrimuose žmonės galėtų aptarti skaitytas knygas, diskutuoti.
Gimnazistė sakė, kad būdama mere didelį dėmesį skirtų ir senyvo amžiaus žmonėms. Skatintų jaunimo savanorišką pagalbą senimui. Jaunuoliai galėtų du ar tris kartus per savaitę lankyti vyresnio amžiaus žmones ir padėti jiems sutvarkyti kambarius, nueiti į parduotuvę nupirkti maisto, paprasčiausiai su jais pasikalbėtų apie gyvenimą. Vyresni žmonės turi didelę gyvenimo patirtį ir dažnai mėgsta kitiems papasakoti apie save. Jiems labai svarbu turėti pašnekovą.
Pinigai ir laimė
A. Zabukaitė buvo įsitikinusi, kad merė galėtų pakoreguoti kelių tvarkymo projektų įgyvendinimą, kad tie darbai prasidėtų ne vėlyvą rudenį ar žiemą, bet vasarą. Merės rankose būtų ir jaunimo įdarbinimo vasarą reikalai. Mostelėjusi tarsi burtų lazdele ji palengvintų 15–17 metų žmonių įsidarbinimo tvarką. Taip pat pasistengtų įtikinti stambių įmonių vadovus kurti Kupiškyje savo įmonių filialus, kad rajono žmonėms atsirastų daugiau darbo vietų. Jei pastarųjų sumanymų nepavyktų įgyvendinti, tuomet sudarytų sąlygas žmones vežioti į darbo vietą kituose miestuose.
„Nenorėčiau būti merė. Apskritai politika manęs netraukia. Kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, labiau pasigilinu, kai prireikia. Esu veikli, bet nemėgstu būti įsprausta į partinius rėmus ir aiškias taisykles. Norėčiau visuomet mėgautis kūrybine laisve. Žinoma, elementarių bendro būvio taisyklių turime paisyti visi. Kitaip bus chaosas“, – išsakė savo nuomonę mergina.
Augustė teigė, kad vis dar neapsisprendžia, ar psichologiją, ar teisę norėtų studijuoti. Visgi, ko gero, rinksis pelningesnę specialybę. Pinigai irgi svarbu, padeda išgyventi, suteikia veikimo laisvę, nors ir sakoma, kad didelės laimės nesuteikia. „Šiaip tai nesu materialistė. Per gimtadienius visuomet noriu, kad susirinktų artimi ir brangūs žmonės pabūti kartu. Tuo metu labiausiai reikia dvasinio ryšio, o ne dovanų“, – atviravo pašnekovė.
