„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Šį kartą trumpam tapti miesto mere pasiūlėme ne kupiškėnei, o tikrai biržietei Jurgitai Žitkevičiūtei. Palėvenėlėje su šeima prieš trejus metus įsikūrusi jaunimo garantijų iniciatyvos projekto „Atrask save“ koordinatorė Jurgita prisipažino Kupiškio dar nespėjusi gerai pažinti, bet tam tikrų sumanymų ir idėjų, kaip jam reikėtų keistis, tikrai turinti.
Jurgita BANIONIENĖ
Dėmesys vaikams
J. Žitkevičiūtė su Kupiškiu susipažino dar vaikystėje – čia gyveno jos pusseserė, ne kartą pas ją lankėsi. Didžiausią įspūdį paliko Uošvės Liežuvis.
„Kupiškis man visada buvo gražus, žalias, tvarkingas miestas, kuriame gyvena kultūringi žmonės. Biržiečiai kitokie, grubesni savo kalba, atsargūs bendraujant“, – sakė pašnekovė.
Gyventi į Kupiškio rajoną Jurgita atsikėlė netikėtai – čia įsikūrė draugė, o viešėdama pas ją susipažino su būsimu vyru. Šiuo metu šeima gyvena Palėvenėlėje. Kol augino atžalą, daugiau laiko praleisdavo kaime, tad įsilieti į miesto ritmą beveik neteko. Tik pradėjusi dirbti projekto „Atrask save“ koordinatore moteris ėmė labiau pažinti Kupiškio gyvenimą ir jo žmones.
„Pirmiausia man į akis krito, kad čia labai trūksta aikštelių vaikams. Pati trylika metų dirbau darželyje, tad manau, kad reikia rūpintis pačių mažiausių – darželį lankančių vaikų užimtumu, kad jie turėtų erdvės pasibūti, bendrauti tarpusavyje. Jei būčiau Kupiškio merė, pirmiausia daugiau dėmesio skirčiau vaikams – kad jie turėtų kur realizuoti savo gabumus, įvairios veiklos vietoje, nes dauguma pramogauti važiuoja į Panevėžį, kitus miestus. Biržuose yra vaikų žaidimo kambarys, kuris labai sėkmingai veikia, manau, tokio labai reikėtų ir Kupiškiui, taip pat daugiau būrelių, kad mažyliai turėtų kuo užsiimti po darželio su tėvais. Galbūt šiame kambaryje užsiėmimus galėtų vesti laisvieji mokytojai“, – kalbėjo J. Žitkevičiūtė.
Plenerai prie Kupos
Bendraudama su jaunimu Jurgita išgirsta, kad jiems stinga modernių, sutvarkytų sporto aikštelių daugiabučių namų kiemuose, kur jie galėtų žaisti futbolą, krepšinį. Puiku būtų sutvarkyti ir Pyragių vasaros estradą, galbūt ten įrengti sporto aikštyną. „Svarbu, kad paaugliai galėtų naudotis nemokamomis pramogomis, kad jų būtų čia ir dabar. Jaunimas dar siūlo idėją skirti sieną piešti grafičiais, įrengti riedlenčių aikštelę“, – teigė pašnekovė.
Biržietę Kupiškyje žavi Kupos upės slėnio parkas. Tai puiki poilsio vieta miesto centre. Ne visi vyresni žmonės gali nueiti iki Uošvės Liežuvio salos. Jurgitos siūlymu, prie Kupos vasaros vakarais galėtų skambėti muzika arba vykti plenerai.
„Labai gražu būtų išnaudoti ir skverą priešais Meno mokyklą. Žalia veja yra visai tuščia, žiemą, prieš šventes, pastatomos šiaudinės skulptūros, bet puikiai ši vieta tiktų ir vaikų žaidimo aikštelei, galima būtų įrengti parką, pastatyti suoliukus, pasodinti gėlynų. Meno mokyklos mokiniai po atviru dangumi rengtų koncertus, pieštų“, – savo idėjas siūlė J. Žitkevičiūtė.
Sulaikyti jaunimą
Pasak pašnekovės, svarbu spręsti ne tik miesto ir rajono gyventojų užimtumo, bet ir socialines, ekonomines problemas. Viena didžiausių – darbo vietų trūkumas. Ypač sunku įsidarbinti moterims. „Jei žmonės galėtų lengviau rasti darbą, neišsivažinėtų iš Kupiškio. O dabar jaunimui čia įsikurti nėra galimybių. Būdama merė ieškočiau būdų sukurti kuo daugiau darbo vietų žmonėms. Esame išties labai gražus kurortinis miestelis prie marių, bet judėjimo trūksta. Kultūra gyva, bet – tik tiek“, – samprotavo Jurgita.
Anot jos, pastebima ir tendencija, kad vis daugiau jaunuolių, gyvenusių ir dirbusių užsienyje, grįžta į Kupiškį, čia kuria verslą. J. Žitkevičiūtė teigė, kad reikėtų skatinti smulkų verslą, padėti jaunimui įveikti įvairias biurokratines kliūtis. Ji mano, kad rajone labai trūksta naujų gamyba užsiimančių įmonių. Pavyzdžiui, puiku būtų, jei pas mus būtų atidaryta duonos kepykla.
Pašnekovei nerimą kelia ir socialinės problemos, kurių apstu ne tik Kupiškyje. „Pikta dėl to, kad auga socialinių pašalpų gavėjų karta. Dirbantys žmonės stengiasi užsidirbti, bet kartu jie turi maitinti ir tuos, kurie net nesistengia kažką turėti. Reikėtų atidžiau peržiūrėti, kam pašalpos tikrai yra reikalingos. Reikia žmonėms duoti meškerę, kad jie pirmiausia pasigautų žuvį, o ne iškart laimikį į rankas“, – pabrėžė ji.
Jei būtų merė, Jurgita stengtųsi pritraukti dirbti kuo daugiau jaunų specialistų, ypač – į mokyklas. „Sakoma, kad senas arklys vagos negadina, bet jei į ugdymo įstaigas ateitų jauni žmonės, pasikeistų vaikų motyvacija, kiltų mokymosi lygis. Tada atsirastų daugiau aktyvių jaunuolių, kurie būtų atsakinti už savo miestą, norėtų čia likti“, – tvirtino J. Žitkevičiūtė.
Jei turėtų stebuklingą lazdelę, pašnekovė sudarytų sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti būstą Kupiškyje, o įgijusiems specialybę, iškart suteiktų darbą. Anot Jurgitos, tai kol kas – utopinė idėja. Labai reikia Kupiškiui ir baseino su pirtimis, tačiau jis turėtų būti pačiame miesto centre, kad būtų patogu pasiekti.
Muziejus po atviru dangumi
Palėvenėlėje, kurioje gyvena, J. Žitkevičiūtei labai trūksta jaunimo, galinčio kurti, realizuoti savo idėjas. Bendruomenės nariai daugiausia yra pagyvenę žmonės. Puiku, kad tvarkoma marių pakrantė, bet prie marių reikia daugiau pramogų. „Prie mūsų namų yra vyro senelio įkurtas parkas. Labai norėčiau, kad čia būtų įrengtas tikras pramogų parkas su laipynėmis medžiuose, čiuožykla į vandenį“, – teigė palėvenėlietė.
Toks parkas galėtų atsirasti ir Uošvės Liežuvyje. Jurgita pasiūlė ir įdomią idėją – perkelti čia Uoginių amatų centrą. Jame galėtų vykti įvairios edukacinės programos. Čia būtų galima kepti duoną, lipdyti iš molio, drožti medį. Galėtų pastatyti ne vieną pastatą, bet kelis senovinius ir įkurti visą kompleksą. Juose būtų demonstruojami aukštaičių, dzūkų, žemaičių, suvalkiečių tradiciniai amatai ir ne tik jie.
Pasak pašnekovės, tai būtų tarsi etnografijos muziejus po atviru dangumi, į kurį važiuotų žmonės iš visos Lietuvos. „Tarsi antros Rumšiškės. Kodėl gi ne“, – šypsojosi J. Žitkevičiūtė.
