„City Alumni“ Panevėžio bendruomenės kuratorė Rūta Jančytė tvirtina, kad kelis metus egzistuojanti organizacija siekia kuo geriau susipažinti su esama miesto verslo, mokslo situacija ir investicinėmis galimybėmis. Ji įsitikinusi, kad kiekvieno alumno patirtis yra neįkainojama kuriant miesto ambiciją.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
„Sužinok, mąstyk, rinkis“
Daugelis jaunuolių, baigę mokyklas gimtuose miestuose, pridaro namų duris ir kimba į studijas sostinėje, o neretai ir užsienyje. Natūralu, kad tolesnis išvykėlių gyvenimas sukasi aplink vietovę, kurioje jie įsikuria, vėliau susiranda darbus ir sukuria šeimas. Socialinė platforma „City Alumni“ kviečia atsigręžti į kadaise paliktą miestą, susiburti ir prisidėti prie savo krašto ir vietos bendruomenės gerovės, nes kiekvieno išvykusio žmogaus iniciatyva yra svarbus žingsnis į kitokią ateitį.
Audinga SATKŪNAITĖ
Aktyvios veiklos branduolys
Suburti miesto alumnų bendruomenę gali kiekvienas Lietuvos miestas, tačiau aktyviausiai jos šiuo metu veikia Alytuje ir Panevėžyje. Rūta Jančytė pasakojo, kad savo miestą palikę panevėžiečiai pirmiausia susipažinę Pasaulio ekonomikos forume, po kurio ir pradėjo burtis. Aktyviai Panevėžio miesto alumnai pradėjo veikti pastaraisiais metais ir dabar kitų miestų alumnų bendruomenėms gali būti įkvėpiančiu pavyzdžiu.
„Vien susipažinti nepakanka“, – atvirai sakė panevėžietė, šiuo metu Vilniuje gyvenanti R. Jančytė.
Panevėžio alumnų grupė veiklą pradėjo sukūrę miesto garbės ambasadorių programą, kurioje dalyvauja politikos ir diplomatijos, kultūros, verslo ir komunikacijos sričių profesionalai. Tarp miesto ambasadorių garsių pavardžių netrūksta. Tai šiuo metu Europos Komisijos pirmininku Lietuvoje dirbantis Arnoldas Pranckevičius, diplomatas Danas Vaitkevičius, režisierius Raimundas Banionis, dailės istorikas Osvaldas Daugelis, „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys, broliai fizikai Vizbarai, žurnalistai Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys ir daugelis kitų.
„Pakvietėme prie mūsų prisijungti pačius šviesiausius iš Panevėžio kilusius protus, kurie garsina miestą. Garbės ambasadorių kompanija iš tiesų marga. Mes norime, kad jie kitiems būtų pavyzdys ir per jų išskirtines asmenybes galėtume kurti pasididžiavimą miestu“, – pabrėžė „City Alumni“ Panevėžio bendruomenės kuratorė R. Jančytė.
Jos teigimu, nė viena organizacija neišsilaiko, jeigu nėra branduolio. Panevėžio alumnų bendruomenės stiprybė šiuo metu čia ir slypi. Anot R. Jančytės, branduolio nebuvimas ir buvo ta priežastis, kodėl keletą metų gyvavusi iniciatyva slypėjo tarsi už tylos sienos.
„Turbūt mums ir buvo sunkiausias metas, kol sugebėjome suburti branduolį. Tai gali būti ir kitų miestų alumnų bendruomenių pasyvumo priežastis. Jeigu nesusiburia aktyvi grupės dalis, yra labai sunku. Reikia suprasti, kad visi žmonės dirba, turi kitokios veiklos, šeimas, vaikų, todėl nėra lengva. Iš miestų išvykusių žmonių gali būti labai daug ir įvairių“, – kalbėjo R. Jančytė.
Ambicingų projektų nebijo
Pirmas Panevėžio alumnų bendruomenės organizuotas renginys buvo ekonomikos forumas. Pašnekovė pažymėjo, jog čia norėta parodyti, kad Panevėžyje nėra viskas labai blogai, ir į viską stengtasi pažiūrėti per pozityvią prizmę.
„Nenorėjome kalbėti apie problemas, nors jų egzistuoja ne viena. Pavyzdžiui, protų nutekėjimas. Stengėmės kalbėti apie potencialius sprendimus, tai yra, ką mes galime padaryti. Kėlėmės tikslą parodyti, kad Panevėžyje įmanoma suorganizuoti įdomių renginių, pritraukti investuotojų ir panašiai“, – tvirtino R. Jančytė.
Anot jos, alumnų bendruomenė iš anksto jautusi, kad jie patys su tokio masto renginiu kelia ambicingą tikslą, tačiau susidomėjimas ekonomikos forumu Panevėžyje pranoko jų pačių lūkesčius. Per dieną čia apsilankė apie aštuonis šimtus žmonių, nors patys organizatoriai patyliukais tikėjosi apie tris šimtus.
„Mes pranokome ne tik savo ambicijas, bet ir parodėme, kad tai, apie ką kalbame, yra svarbu ir įdomu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ties tuo alumnų bendruomenė nesustojo ir šį rudenį suorganizavo renginį biotechnologijų tema. Imtis šios iniciatyvos juos įkvėpė žinia, kad profesorius Vladas Bumelis svarsto apie Panevėžį, kaip galimą didelio mokslinio tyrimo centro ir gamybinio komplekso įkūrimo vietą.
„Mes iš karto pagalvojome, ką mes, kaip miesto alumnai, galime padaryti, kad jis dar rimčiau imtų mąstyti apie Panevėžį kaip apie lokaciją. Diskutavome, ką daryti, kad užtikrintumėme profesoriui, jeigu jis nuspręstų atidaryti centrą Panevėžyje, pakankamai talentų. O mes labiausiai ir norime padėti miestui augti ekonomiškai. Po renginio visą informaciją nusiuntėme profesoriui su konkrečiais veiksmų planais ir tikimės, kad jam tai padės apsispręsti, kad Panevėžį verta pasirinkti“, – kalbėjo R. Jančytė.
Naujausia alumnų bendruomenės iniciatyva – ekskursija po žydišką Panevėžį Holokausto dienos minėjimo proga. Pašnekovė teigė, kad šios idėjos plėtojimo imtasi tuomet, kai bendruomenės nariai suprato, jog šią miesto istorijos dalį išmanantys labai mažai, nors ir augo Panevėžyje. Anot R. Jančytės, tokio pobūdžio renginys yra puikus įrodymas, kad nebūtina imtis sudėtingų užmojų, kad jis sudomintų miesto bendruomenę.
„Suorganizuoti tokią ekskursiją iš tiesų nesunku. Pirmiausia susitarėme su muziejumi, kuris sutiko pagelbėti, o mums patiems tereikėjo pasirūpinti informacijos apie renginį sklaida. Šiais modernių technologijų laikais tai padaryti tikrai nesudėtinga. Mes sulaukėme labai didelio susidomėjimo, nedarydami jokių sudėtingų veiksmų“, – akcentavo pašnekovė, kuri patikino, kad Panevėžio alumnai ir toliau planuoja naujus renginius bei projektus.
Svarbu suburti branduolį
Ji pasakojo, kad susibūrę išvykę panevėžiečiai vieną dieną tiesiog atsisėdo ir pradėjo galvoti, ką jie nori padaryti. Pirmiausia buvo mąstoma apie projektus ir darbus, kurie būtų naudingi miestui, o antra – kad jie būtų įdomūs patiems, kad būtų stipresnė motyvacija veikti.
„Susibūrus branduoliui, aplink jį pradėjo burtis ir daugiau žmonių. Kiekvieną projektą rengiame su kiek skirtinga komanda, nors tie, kurie imasi iniciatyvos, yra tie patys“, – aiškino R. Jančytė.
Ji tikisi, kad Panevėžio alumnų bendruomenė vis didės. Vilties suteikia ir patirtis po kiekvieno įvykusio renginio, kai į jų duris pasibeldžia naujų narių.
„Kada pradeda veikti sniego gniūžtės efektas, galima judėti toliau. Manau, kad vėliau bus daugiau branduolių, kurių akiratyje bus jiems artimos veiklos. Juk vieni labiau nori dirbti su komunikacijos sklaida, kiti – organizuoti renginius. Tai bus ateityje, o pradžioje svarbiausia, kad būtų branduolys, kuris paimtų iniciatyvą į savo rankas ir imtųsi apčiuopiamų darbų“, – kalbėjo pašnekovė.
Šiuo metu Panevėžio alumnų bendruomenę sudaro apie 10 narių branduolys. Merginos manymu, toks skaičius žmonių yra nebūtinas, kad darbai pajudėtų iš mirties taško. Pasak R. Jančytės, Alytaus miesto alumnai pirmus savo renginius pradėjo organizuoti būdami tik dviese.
„Viską lemia žmonių ambicijos. Pirmas renginys, kurį organizavo alytiškiai, taip pat buvo ekonomikos forumas. Manau, kad tai gera praktika: atsiradus branduoliui, pradėti ne nuo paties mažiausio renginio, o iš karto parodyti savo motyvaciją ir atkreipti kitų bendruomenės narių dėmesį, kad jie norėtų įsitraukti į veiklą“, – sakė R. Jančytė.
Ne mąstyti, o daryti
Panevėžio alumnų bendruomenės atstovė tvirtino, kad „City Alumni“ internetinio puslapio anketa, kurią gali užpildyti bet kuris žmogus, nėra labai paprasta, todėl puikiai atskleidžia kiekvieno motyvaciją ir pasiruošimą veikti.
R. Jančytė kaip vieną iš miestų alumnų bendruomenių klaidų įvardija ir ilgą bei pavojingą neapsisprendimą, ką padaryti miesto labui, nes veiklos įvairovė iš tiesų gali būti labai didelė: nuo darbo su mokyklomis iki įvairaus pobūdžio renginių organizavimo.
„Jeigu žmonės niekaip neapsisprendžia, ką jie nori daryti, tai svarstyti apie tai galima ir kelerius metus. Taigi svarbiausia yra imtis realių veiksmų. Mūsų bendruomenę kiekvieną kartą po renginio maloniai nustebina susirinkusios publikos ir gerų atsiliepimų gausa. O tai yra puiki motyvacija judėti į priekį. Nepradėti imtis iniciatyvos gali būti priežastis, kodėl kitų miestų alumnai nėra ryškiai matomi ir girdimi. Gali būti ir taip, kad kitų miestų alumnai, suorganizavę vieną renginį, nesugeba suburti bendruomenės“, – patarimus dėstė pašnekovė.
R. Jančytė įsitikinusi, kad ir vienas žmogus sugebėtų kažką padaryti miesto labui, jei jis iš tiesų to norėtų. Ji kupiškėnams pasiuntė tokią žinutę: „Tikiu, kad ir Kupiškis yra pajėgus suburti alumnų bendruomenę. Kad žmogus imtųsi veiklos, nėra būtinas ir alumnų statusas, tą sėkmingai gali daryti bet kuris miesto gyventojas. Pirmiausia reikia pamąstyti, ką galima padaryti ir kaip padėti miesto valdžiai pamatyti daugiau perspektyvų.“
Pasak merginos, kad miesto alumnų bendruomenė veiktų sėkmingai, joje turėtų būti ir žmonių, kurie gyventų toje vietovėje. Anot R. Jančytės, nariams, atitinkantiems formalų alumnų statusą, tai yra nebegyvenantiems gimtajame mieste, labai sunku vieniems imtis organizavimo reikalų ar kiekvieną kartą skubėti į susitikimus.
„Mums labai pasisekė, kad turime gerą kelią Vilnius–Panevėžys, bet kiti to neturi, – juokavo pašnekovė ir tęsė: – Mūsų bendruomenės sėkmingos veiklos paslaptis yra tokia, kad kompanijoje yra ir aktyvių panevėžiečių, kurie pasiruošę ir nori stengtis dėl savo miesto.“
R. Jančytė tvirtino, kad visi Panevėžio alumnai nemažai bendrauja su miesto valdžia ir jaučiasi esą vertinami. Tai, pasak merginos, taip pat suteikia motyvacijos judėti į priekį. Ji pastebėjo, kad tam tikrus dalykus, apie kuriuos diskutuota alumnų bendruomenės renginiuose, Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas bando vykdyti.
„Mes, kaip alumnų bendruomenė, esame lankęsi ir pas miesto merą. Džiugu, kad turime tvirtą palaikymą, be kurio tam tikrų dalykų negalėtume imtis. Mums santykiai su miesto valdžia yra svarbūs. Į priekį veda ir tai, kad žinome, jog mūsų iniciatyvos yra naudingos“, – džiaugėsi mergina.
