Nomedos Simėnienės nuotrauka
Neseniai sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti su gyvūnais. Nauja tvarka leido pačioms savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose poilsiautojai yra laukiami su augintiniais.
Kupiškio rajono valdžia jokių permainų nežada, todėl kupiškėnų bei miesto svečių keturkojams ir toliau reikės laikytis atokiau nuo Aukštupėnų paplūdimio.
Audinga SATKŪNAITĖ
Lankytojai draudimo nepaiso
Griežtas draudimas į paplūdimius vestis šunis ir kitus gyvūnus priimtas 2007 metais tuomečio sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinant paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybės higienos normas. Jį panaikinus pajūrio savivaldybės iš karto sukruto. Praeitą savaitę paplūdimys, kuriame šeimininkai galės ilsėtis su savo augintiniais, pradėjo veikti Neringoje. Kitą vasarą tokios poilsio zonos atsiras Klaipėdoje bei Palangoje.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas gyvūnų mylėtojams džiugių žinių pranešti negalintis.
Antra vertus, kupiškėnai bei miesto svečiai nesijaučia suvaržyti iš toli šviečiančio ženklo, neleidžiančio į Aukštupėnų paplūdimį vestis šunis, nes jį tiesiog ignoruoja. Gyvūnų mylėtojų negąsdina ir rizika patekti į viešosios tvarkos saugotojų, kurie yra gana retas svečias minėtame paplūdimyje, nagus.
Visi prie Kupiškio marių sutikti poilsiautojai su šunimis apie draudžiamą ženklą žinojo, tačiau savo veiksmų pateisinimų rado įvairiausių. Vieni teisinosi, kad jų augintiniai yra nedideli ir aplinkiniams jokios grėsmės nekelia. Antri teigė nesuprantantys tokio draudimo esmės, nes meilė augintiniui neleidžia jo palikti vieno namuose ar juo labiau automobilyje.
Savivaldybės administracijos direktorius M. Mališauskas pabrėžė, kad draudžiamasis ženklas galioja visų augintinių šeimininkams. Išimtis taikoma tik pareigūnų šunims, kurie yra naudojami kompetencijai priskirtoms funkcijoms atlikti, ir šunims-vedliams. Tikėtina, kad tokių gyvūnų Aukštupėnų paplūdimyje būna vienas kitas, o dauguma jų – namuose laikomi keturkojai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“