Visi šventės svečiai, o ypač senjorai, buvo patenkinti Kupiškio parapijos klebono kunigo Mindaugo Kučinsko ir vargonininko Marijano Remeikio apsilankymu Šepetoje.
Karolinos Vaižmužytės nuotrauka
Paskutinį vasaros savaitgalį Šepetoje praūžė kaimo šventė, per kurią bendruomenė atsisveikino su vasara ir į tolimą kelionę išlydėjo gandrus. Šeštadienio popietę prasidėjusioje šventėje, kuri tęsėsi iki išnaktų, netrūko klegesio, geros nuotaikos ir saulės spindulių, kurie ypač džiugino gausų žmonių būrį. Į Kupiškio kultūros centro Šepetos padalinio kiemelį sugužėjo visų kartų šepetiškiai, begalė linksmintojų ir norinčių kartu pasidžiaugti svečių.
Audinga SATKŪNAITĖ
Vyks kasmet
Kupiškio kultūros centro Šepetos padalinio kultūrinės veiklos vadybininkė Vaiva Mališauskienė atskleidė, kad kaimo šventė rengiama kas dveji metai, bet tikėtina, kad kito bendruomenės susibūrimo taip ilgai laukti nebereikės.
„Planuojame kaimo šventę pradėti rengti kiekvienais metais, kadangi ši šventė kaskart sulaukia vis didesnio vietinių gyventojų bei jų giminaičių dėmesio. Džiaugiamės, kad šį kartą nenuvylė oras, malonu matyti tiek daug susirinkusių žmonių“, – geros nuotaikos nestokojo V. Mališauskienė.
Šventėje „Gandrai visada grįžta namo“ dalyvavusi Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė gražių žodžių Šepetos bendruomenei negailėjo. Vos įsibėgėjus renginiui ji džiaugėsi jau spėjusi patirti teigiamų malonių emocijų.
„Atvykstant į šią šventę mane pirmiausia pasitiko gandras, tikriausiai ne veltui jis buvo šių linksmybių simbolis. Noriu pasidžiaugti Šepetos bendruomene, kuri geba turiningai leisti savo laisvalaikį“, – kalbėjo J. Janušonienė.
Poezija ir meno kūriniai
Kaimo šventės pradžioje skambėjo keleto iki šiol aktyviai kuriančių šepetiškių kūryba. Buvusi ilgametė Šepetos laisvalaikio centro vadovė Gražutė Valaitienė pristatė savo rankdarbius. Daugiau nei keturiasdešimt metų Šepetoje gyvenanti moteris papasakojo, kad iki šiol mena pirmą darbelį, nuo kurio prasidėjo jos kūrybinis kelias. Moteris dažnai į rankas paima virbalus, vąšelį, ir gimsta nepakartojami kūriniai – suknelės, skraistės, šalikai, servetėlės, kitokios rankų darbo grožybės.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“