„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Martynas Survila Kupiškyje gimė ir užaugo. Šiuo metu vaikinas studijuoja Vilniaus universitete Chemijos ir geomokslų fakultete geografiją.
Jis teigia, kad studijos leidžia iš kitos perspektyvos pažvelgti į gimtąjį miestą, įvertinti jo privalumus ir trūkumus, paspėlioti, kokia gali būti gimtinės ateitis.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Norėtų grįžti
„Pastaruoju metu Kupiškyje viskas keičiasi tik į gera. Dar visai neseniai čia nebuvo nė kur pavalgyti ar kavos išgerti. O šiuo metu netgi galima rinktis iš kelių vietų. Gerai nuteikia naktį apšviestos miesto skulptūros. Traukia atgijusi Aukštupėnų poilsiavietė prie Kupiškio marių. Po studijų norėčiau sugrįžti į Kupiškį. Neblogai būtų dirbti valstybės tarnyboje – aplinkosaugos ir aplinkotvarkos srityje. Vilioja ir pedagogo darbas. Turėjau labai gerą geografijos mokytoją Ingą Sakalauskienę. Ji man tikro pedagogo pavyzdys“, – teigė pašnekovas.
Martyno nuomone, Kupiškyje reikėtų gerinti gamtinę aplinką diegiant daugiau atsinaujinančios energijos šaltinių. Galbūt ant Lėvens užtvankos būtų racionalu pastatyti hidroelektrinę.
Jei būtų jo valia, tai imtųsi plėtoti parko buvusioje kareivinių teritorijoje infrastruktūrą. Ten galėtų atsirasti sveikatingumo parkas. Erdvės yra apsčiai, be to, tai galėtų būti alternatyva baseinui, kurio, matyt, nebebus.
Ir važiuotiems, ir pėstiems
Martynas įsitikinęs, kad miesto įvaizdis tikrai pagerės atnaujinus centrinę Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę. Taip pat, jo nuomone, mieste reikėtų daugiau čia augti pritaikytų medžių ir kitokių augalų.
Kupiškyje opią automobilių stovėjimo aikštelių problemą Martynas siūlo išspręsti taip: „Tuščiame žemės plote Krantinės ir Gedimino gatvių sankirtoje, priešais Kupiškio meno mokyklą, galėtų būti pastatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Virš jos galėtų iškilti biurų pastatas. Ten persikeltų rajono Savivaldybė, valstybinės ir kitos įstaigos. Tuščius pastatus miesto centre galėtų, pavyzdžiui, savo reikmėms panaudoti verslininkai komercijos, apgyvendinimo, pramogų ir pan. verslui plėtoti.“
Martyno nuomone, Kupiškyje Gedimino, Jaunimo ir Taikos gatvių sankryžoje būtinas šviesoforas. Taip pat mieste galėtų kursuoti mažas senjorų autobusiukas, kuriuo senyvi žmonės galėtų nesunkiai pasiekti bažnyčią, būtų nuvežami pasižvalgyti po Kupiškio apylinkes, prie marių, kad nesėdėtų nuobodžiaudami per dieną ant suoliukų miesto centrinėje aikštėje.
Vaikinas norėtų, kad būtų atgaivinta dviračių tako aplink marias idėja. Neseniai jis pabandė jas apeiti galynėdamasis su kemsynais ir žolėmis. Reikia ir apžvalgos aikštelės bažnyčios bokštuose. Jei techninės kliūtys neleidžia to įgyvendinti, tai bent reikėtų įrengti saugius laiptus smalsuoliams pakilti į viršų pasižvalgyti į Kupiškį iš paukščio skrydžio.
Martynas sakė, kad Kraštiečių mikrorajone, kur gyvena, labai prastas K. Šimonio gatvės šaligatvis. Jam akis bado sovietinės statybos palikimas – papilkėję, nušiurę blokiniai namai, bendrabučiai. Vaikino nuomone, Kupiškyje reikėtų toliau plėtoti kompleksinę renovaciją – atnaujinti ne tik pavienius namus, bet ir jų kiemus.
Marios – mūsų šansas
„Kupiškio didžiausias perspektyvas siečiau su Kupiškio mariomis ir sportu. Būtina išnaudoti tą didžiulį vandens telkinį. Čia tikrai vieta moderniškai irklavimo bazei kurti. Mariose galėtų leistis vandens lėktuvai. Smagu būtų, kad mariomis kursuotų kateriukas. Jis galėtų ne tik turistus vežioti iš vieno marių galo į kitą, bet ir tarnauti kaip vandens taksi. Iš pamario kaimelių gyventojai sezono metu galėtų nesunkai pasiekti Kupiškį.
Pramogoms nišų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, nuo vandentiekio bokšto būtų galima pasiūlyti šokinėti su virve. Taip pat stinga oro balionų. Daugiau turistų galėtų privilioti ir kemperinė. Prie marių būtų galima bent kartą per savaitę rengti žuvienės ragavimo ritualą, jei nėra galimybių nuolat poilsiautojams tiekti šviežios žuvies. Ta žuvienė primintų, kad esame jūrinė valstybė, turime ir savo didžiulį vandens telkinį, plėtojame žvejybos tradicijas“, – vardijo savo sumanymus pašnekovas.
Vytis – valstybės šimtmečiui
Lietuvos valstybės šimtmečio proga Martynas siūlo Vyčio skulptūrą pastatyti Kupiškyje. Nebebūtų debatų, kur tokiam paminklui vieta, verta ar neverta Vytį taip įamžinti. Anot jo, iki šios valstybingumo šventės reikėtų suskubti sutvarkyti Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapus ir paminklą jiems Kupiškio senosiose kapinėse. Reikėtų atnaujinti ir kitaip įamžinti žydų kapinių kampelį prie vandentiekio bokšto bei kitose vietose.
Martynas svajoja, kad jo bakalauro darbas bus susijęs su Kupiškiu. Vaikinas norėtų parašyti knygą ir papasakoti, kokį Kupiškį jis matė vaiko akimis ir kaip miestas pasikeitė suaugus. Knygą būtų galima iliustruoti jo paties fotografijomis. Mat anksčiau Martynas labai mėgo šį užsiėmimą. Šiuo metu tam nelabai turįs laiko. Be to, ir fotoaparatas sugedo.
„Man nėra pasaulyje geresnės vietos nei namai“, – sakė pokalbio pabaigoje pašnekovas, mėgstantis dažnai iš sostinės parvažiuoti į gimtąjį miestą, čia poilsiaujantis vasarą.
Vytas | 2017-08-24
|
toks gražus,toks jaunas ir dar laisvas.Nemanau,kad šito vyro ateitis Kupiškyje.Nebent tiesiai į merus pabaigus mokslus.