SAVANORIŠKAS DARBAS PADĖJO PASIRINKTI STUDIJAS

Vygantui Valmai savanoriška veikla buvo reikšminga renkantis studijas.
Autorės nuotrauka

Sužinok, mąstyk, rinkis

Savanorystė – tai veikla visuomenės naudai nesitikint piniginio atlygio. Jai žmogus gali skirti keletą valandų per dieną ar per savaitę. Taip pat gali tai veiklai pasišvęsti net keletą mėnesių ar metų. Savanoriu galima būti ir savo šalyje, ir užsienyje. Sričių, kur dirba savanoriai – apstu. Jų reikia per įvairias sporto varžybas, festivalius, įvairiose vaikų stovyklose, įvairioms labdaros organizacijoms ir t. t.

Geriausia apie savanoriško darbo galimybes ir prasmę bei naudą pasikalbėti su tokios veiklos patirties turinčiais žmonėmis.

Kupiškėnas Vygantas Valma kaip tik yra vienas iš jų tarpo.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Nuo vaikiškų renginukų iki politikos

Pasak Vyganto, pirmą kartą su savanoriška veikla susidūrė Kupiškio jaunimo centre, kai jo vadove dirbo Gaila Matulytė. Ji ten buvo subūrusi pirmą savanorių grupę.

„Mes prisidėdavome prie įvairių renginukų organizavimo. Buvo galima parodyti ir savo iniciatyvą. Buvome surengę orientacines varžybas. Vėliau aš įsijungiau ir į rajono Kūno kultūros ir sporto centro veiklą. Buvau ir dar tebesu šio centro vienintelis savanoris. Padėdavau organizuoti sporto varžybas – rūpindavausi garso aparatūra, koordinuodavau įvairias žaidynes, padėdavau jų teisėjams, atlikdavau kitokius pagalbinius darbus.

Nuo mažų visuomeninių darbelių prasidėjusi mano savanorystė išaugo į nacionalinio mąsto savanorišką veiklą. Buvau „Baltų pirštinių“, visuomeninės organizacijos, kuriai rūpi rinkimų skaidrumas, stebėtojas, koordinatorius. Per Seimo rinkimų kampaniją organizavau debatus „Žinau, ką renku“.

Šiuo metu savanoriškais pagrindais dirbu Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje. Priklausau Jaunimo Europos komandai (JEK). Jaunimo Europos komanda yra jaunų žmonių, galinčių šiuolaikiškai pristatyti Europos Sąjungos (ES) temas, tinklas. Jaunimo Europos komandos tikslas – padėti kitiems jauniems žmonėms suprasti, kaip veikia ES ir kaip ji daro įtaką mūsų gyvenimui. Komandos nariai gali būti 16–29 metų amžiaus studentai arba vyresniųjų klasių mokiniai, jaunimo organizacijų nariai, besidomintys ES veikla ir gebantys savo žinias perteikti kitiems.

Tokią komandą turi kiekviena Europos Sąjungos valstybė. Lietuvos JEK yra pati aktyviausia“, –teigė pašnekovas.

Vygantas papasakojo, kad JEK narius galima kviesti vesti pamokas, debatus, konkursus ir kitokius renginius mokyklose ir kitur. Tikslas – skleisti aktualią informaciją visuomenei. Pavyzdžiui, kai Europos Sąjungoje nuo šių metų vasaros buvo nutarta panaikinti mobilių pokalbių tarptinklinio ryšio mokestį atpiginti pokalbius keliaujant po ES, jis tą informaciją turėjo paskleisti savo krašte tarp jaunimo.

Apie tarptautinę savanorystę

Vygantas rajono mokyklų mokiniams pasakojo ir apie Europos savanorių tarnybą. Tai savanoriškos veiklos programa, pagal kurią jauni žmonės iki 29 metų gali išvykti savanoriškai dirbti į kurią nors iš Europos valstybių arba už ES ribų. Savanoris gali rinktis iš kelių veiklos sričių, pavyzdžiui, socialinės, meno ir kultūros, sporto, žiniasklaidos, aplinkosaugos ir kt.

Pašnekovas pabrėžė, kad Europos savanorių tarnyba – tai puiki galimybė praplėsti savo akiratį, pramokti užsienio kalbų, susipažinti su kitų šalių kultūra. Savanoriams būna padengiamos kelionės į projekto įgyvendinimo vietą ir grįžimo iš jos išlaidos, apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos draudimo išlaidos, skiriama šiek tiek dienpinigių.

Vygantas pasakojo apie pernai pradėjusią veiklą, naują Europos Sąjungos iniciatyvą – Europos solidarumo korpusą, kuris suteikia jaunimui nuo 18 iki 30 metų galimybių savanoriauti arba dirbti tiek savo šalyje, tiek užsienyje ir įgyvendinti visos Europos bendruomenėms bei gyventojams naudingus projektus. Europos solidarumo korpusas siunčia savanorius ten, kur stinga pagalbos. Pavyzdžiui, gali užsiregistravęs savanoris būti pasiųstas teikti humanitarinės pagalbos (vandens dalinimas, padarinių likvidavimas, stovyklų priežiūra ir kt.) po žemės drebėjimo nukentėjusiai šaliai.

„Europos solidarumo korpusas ateityje gali pakeisti švietimo mainų programą „Erazmus+“, nes yra paprasčiau tvarkyti dokumentus. Per Europos solidarumo korpusą galimą gauti profesinę savanorystę. Telieka pasirinkti pagal būsimą profesiją sritį, kurioje nori savanoriauti, ir gali atlikti praktiką, gauti tai patvirtinantį pažymėjimą. Šiuo atveju nereikia rašyti jokio projekto. Tik užsiregistruoti šio korpuso duomenų bazėje ir laukti pakvietimo.

Aš jau esu gavęs du pakvietimus į Rumuniją. Būtų reikėję važiuoti į nedidelį šios šalies miestelį padėti organizuoti kultūrinės veiklos, gyventojų laisvalaikio. Tačiau dėl abitūros egzaminų negalėjau jais pasinaudoti. Informacijoje apie save buvau nurodęs tas veiklos sritis, kurios man įdomios ir kurias išmanau bei galiu padėti“, – sakė pašnekovas.

Padėjo apsispręsti

Paklaustas, kokių reikia charakterio savybių būsimam savanoriui, Vygantas išskyrė drąsą ir komunikabilumą. Pasak jo, pavyzdžiui, atsidūręs kitoje šalyje savanoris negalės laukti, kad kažkas jį už rankutės vedžios ir nurodinės, ką daryti. Reikės pačiam domėtis ir rodyti iniciatyvą.

Vaikinas taip pat pabrėžė, kad labai svarbu savanoriui išlikti humaniškam įvairiose situacijose.

„Žmogus gali savo charakterį tobulinti. Manau, kad savanorystė padeda ugdyti komunikalbilumą, atsikratyti, pavyzdžiui, scenos baimės, baimės viešai kalbėti didelei auditorijai žmonių. Aš tai patyriau savo kailiu. Reikia išdrįsti bandyti. Jei vieną kartą kažkas nepasisekė, gal pavyks dešimtą. Neklysta tie, kurie nieko nedaro. Įgūdžiai, žinojimas ateina per praktiką“, – teigė pašnekovas.

Vygantas prisipažino, kad savanoriaudamas įsisąmonino, kaip yra svarbu ne tik pačiam augti, tobulėti, bet tai daryti padėti ir kitiems. Taigi dviguba nauda. Visiems jauniems žmonėms, kurie nežino, ko nori, kokiu keliu baigus mokyklą pasukti, jis pataria tapti savanoriais. Tai puiki galimybė išbandyti daug veiklos sričių ir atrasti sau artimiausią, tinkamiausią.

Ši veikla ir jam padėjo pasirinkti politikos ir diplomatijos studijas.

„Galėjau rinktis aktorystę, režisūrą, renginių organizavimą. Tie dalykai man artimi. Tačiau nusprendžiau, kad nenoriu tik linksminti žmonių. Noriu rimto darbo. Manau, kad diplomatijos srityje man pavyks nuveikti Lietuvai ir pasauliui svarbių darbų“, – pokalbio pabaigoje atviravo studijomis Vytauto Didžiojo universitete besirengiantis pašnekovas.