SESERŲ SĖKMĖS GARANTIJA: UŽSIIMTI TUO, KAS ARČIAUSIAI ŠIRDIES

Parduotuvės „Modusi“ įkūrėjos Brigita Žalnieriūnienė ir Sandra Strolienė.
Jurgitos Banionienės nuotrauka

Ir Kupišky dangus žvaigždėtas

Prieš daugiau nei porą mėnesių Kupiškyje duris atvėrė nauja drabužių ir aksesuarų parduotuvė „Modusi“. Tai – dviejų seserų įgyvendinta svajonė. Palaikomos šeimos, pačios nestokojančios originalių idėjų ir noro eiti pirmyn, tobulėti merginos tikisi, kad joms pavyks įsitvirtinti, surasti savo klientų būrį. Dviejų verslą kuriančių jaunų kupiškėnių pagrindinis varikliukas – tikslo siekimas ir visada atvira bei plati šypsena, kuri dažnai žavioms seserims labai praverčia.

Jurgita BANIONIENĖ

Idėja – seniai brandinta

„Modusi“ įkūrėjos – Sandra Strolienė ir Brigita Žalnieriūnienė atskleidė, kad idėją kurti savo verslą puoselėjo seniai. Nerimo, abejonių, žinoma, būta, tačiau abi tvirtino, kad nepabandęs – nesužinosi, o senatvėje gailėsiesi.

Verslininkėmis vadintis jos nelinkusios – tiesiog užsiima tuo, kas labai patinka. „Kai šioje srityje būsiu išdirbusi daug metų, išmanysiu visus niuansus, gal tada ir galėsiu pasakyti, kad esu verslininkė, o kol kas taip vadintis nedrįstame. Tiesiog tai yra savarankiškas darbas. Darome tai, kas mums labai patinka, į ką linksta širdis“, – kalbėjo Brigita.

Merginos nutarė užpildyti nišą, kuri Kupiškyje buvo tuščia. Atidarė jaunoms, jaunatviškai atrodyti siekiančioms moterims skirtų drabužių, aksesuarų parduotuvę. „Kiekvienai moteriai patinka puoštis. Save visada įsivaizdavau būtent šioje srityje, nes studijų metais esu dirbusi drabužių parduotuvėje, o ir mano baigti mokslai – verslo vadyba. Be to, visada sakiau ir maniau, kad dirbsiu savarankiškai“, – pasakojo B. Žalnieriūnienė. Matyt, šią gyslelę paveldėjo iš tėčio, kuris verslo srityje – jau seniai. Apsisprendimas po studijų grįžti gyventi į Kupiškį, pasak Brigitos, nebuvo lengvas – buvo tvirtai nutarusi, kad gyvenimas provincijoje – ne jai, bet atsitiko kitaip. „Su vyru sprendėme dilemą – grįžti ar likti sostinėje, bet jis pradėjo ūkininkauti tėviškėje“, – sakė vienerių metukų sūnelį auginanti moteris.

S. Strolienė baigė socialinio darbo studijas Mykolo Romerio universitete. Pagal įgytą specialybę dirbo sostinėje, Kupiškyje, Socialinių paslaugų centre. Kurį laiką buvo išvykusi pas vyrą į Norvegiją, bet emigracija nesuviliojo. Moteris teigė, kad jei būtų gyvenusi ilgiau, galbūt ir būtų pavykę pritapti, tačiau Norvegija toli gražu nesužavėjo dvylikametės dukrelės Gabijos, be to, gimtinėje liko tėvai, visi kiti artimieji.

Verslą kuria tėviškėje

Pradžioje seserys planavo drabužių ir aksesuarų parduotuvę atidaryti Panevėžyje, buvo pradėjusios dairytis ir tinkamos vietos, bet apsigalvojo. Pačiame Kupiškio centre išsinuomojusios erdvias patalpas greitai jas pavertė jaukia, stilinga vieta. Parduotuvės interjero idėjos – jų pačių. Didelėje salėje puikiai dera masyvūs iš beržo padaryti drabužių stovai – šią originalią mintį įgyvendinti padėjo tėvai, užsiimantys medienos verslu. „Idėjų buvo ir yra tiek, kad galėtume dar tris parduotuves atidaryti. Žinoma, finansai mus įspraudė į tam tikrus rėmus, nes neieškojome jokios paramos, viską darėme iš savų lėšų. Patys tvarkėme, dažėme, padėjo visi – ir vyrai, ir tėvai“, – apie kūrimosi pradžią pasakojo sesės.

Brigita ir Sandra turi labai panašų skonį – nuvykusios į prekybos centrus atnaujinti savo drabužių visada nesitarusios suka prie tų pačių lentynų, todėl ir renkant parduotuvės prekių asortimentą nesutarimų nekyla.

Kol kas „Modusi“ prekiaujama tik moteriškais drabužiais, vėliau ketinama pasiūlyti drabužių ir vyrams.

Tikslas – tenkinti klientų lūkesčius

Pasak parduotuvės savininkių, kol dar tik pati verslo pradžia, labai svarbu išanalizuoti klientų poreikius, išmanyti jų skonį. O pirkėjų po truputį atsiranda. Žadama užsiimti ir internetine prekyba. Brigita turi darbinės patirties konsultuojant stiliaus klausimais, norėtų tai išbandyti ir Kupiškyje, bet tikino, kad pirmiausia dar pačiai reikia pasisemti daugiau šios srities žinių. „Man patinka patarti klientėms, padėti joms išsirinkti drabužius. Pastebėjau, kad Kupiškyje moterys gana konservatyvios, pasiūlius kokį aksesuarą, dvejoja. Turime nebijoti puoštis, mylėti save, būti gražios“, – tikino Brigita.

Paklaustos, ar pačios daug dėmesio skiria savo išvaizdai, seserys sakė, kad kaip ir daugelis moterų, vaikšto į kirpyklą, pas kosmetologę. Manikiūru pasirūpina pačios. Suknelė ar sijonas – mėgstamiausi Brigitos drabužiai, tačiau nevengia įšokti ir į patogesnius drabužius. Sandros teigimu, kiekviena dailiosios lyties atstovė, jei atrodo gražiai, pasipuošia, ir nuotaika būna daug geresnė.

Darnus duetas

„Modusi“, pasak pašnekovių, yra šeimos verslas, nes iškilus bet kokiems neaiškumams visada skuba pasitarti su gerokai didesnę patirtį šioje srityje turinčiais tėvais, kurie ne tik suteikia vertingų patarimų, bet ir nuramina. „Ir pradėdamos šį verslą tarėmės su tėvais, vyrais. Ši parduotuvė – mūsų visų, nes ją įkuriant prisidėjo visi artimieji, nėra nė vieno šeimos nario, kuris nebūtų atidavęs savo dalelės dėl šios svajonės įgyvendinimo“, – akcentavo S. Strolienė.

Paklausta, kokie yra didžiausi privalumai, kai dirbi ne kam kitam, o savarankiškai, Sandra tikino, kad lengva toli gražu nėra: „Dirbdamas savarankiškai pats priimi visus sprendimus ir už juos atsakai. Jei suklystame, tai yra mūsų klaida, jei pavyksta – džiaugiamės. Tik kitiems atrodo, kad tai paprasta, iš tiesų verslas reikalauja daug žinių, įtampos.“

Pasak Brigitos, dirbant dviese labai svarbu ir bendras sutarimas, nuomonių sutapimas. Nors kompromisą rasti sesėms pavyksta, abi pripažino, kad būna visko. „Mes viena kitą pristabdome. Dviem dirbti sunku, tačiau labai gerai, kad esame sesės. Viena kitai galime atvirai pasakyti, kas tinka, kas ne. Dirbant su svetimu taip nepavyktų“, – pabrėžė Sandra.

Kupiškis seserų akimis

Iš Kupiškio pabėgusios, paskui vėl į jį grįžusios seserys sakė, kad čia jaučiasi gerai. „Nežinau, kas bus po metų ar vėliau, nes žmogaus gyvenimas – nenuspėjamas, bet šiandien džiaugiuosi, kad esu Kupiškyje. Mano nuomone, miestas dabar klesti, vis atsiranda kažkas naujo – atidaromos kepyklėlės, kavinukės, seniau to nebuvo. Dėl bet kokių menkniekių reikėdavo važiuoti kitur. O dabar miestelis kruta. Gal ir ne visu žingsniu, kaip didmiestyje, bet gyvenimas verda ir pas mus“, – teigė S. Strolienė.

Tuo tarpu Brigita prisipažino, kad kol neturėjo atžalos, visada puoselėjo mintį grįžti atgal į sostinę, bet dabar savo šeimos, tėvų ir giminaičių apsupta jaučiasi labai gerai: „Galiu drąsiai pasakyti, kad džiaugiuosi būdama čia, kur visa šeima. Juolab dabar, kai pradėjome savo verslą ir judame pirmyn.“

Anot jos, variklis, kuris skatina nuolat tobulėti, siekti, yra pozityvus požiūris – kiekvieną dieną reikia pradėti su šypsena, visada turėti ateities planų, minčių.